Ant Gedimino kalno Vilniuje penktadienį Šv.Kristoforo kamerinio orkestro ir Veronikos Povilionienės koncertu prasidėjęs kultūrinių renginių ciklas vasarą ir rudens pradžioje kvies aplankyti iš viso 30 kalvų.
Kelias ves nuo istorinių Lietuvos sostinių Vilniaus, Kernavės, Trakų ir Kauno piliakalnių iki Vytauto ar Juodojo kalno Dzūkijoje. Taip pat susitikti bus kviečiama ant Aušrakalnio ir Sudargo piliakalnių Sūduvoje, Uošvės kalno ir Rambyno kalno Mažojoje Lietuvoje, Medvėgalio – Žemaitijoje bei Raginėnų, Taurapilio, Moškėnų piliakalnių Aukštaitijoje ir kitų.
Lietuvos muziejų asociacijos vadovas Raimundas Balza sakė, kad šiųmetinė piliakalniams skirta programa tęs simbolinę poeto Czeslawo Miloszo padiktuotą „Tėvynės ieškojimo“ temą – pernai renginiai buvo skirti vandenų istorinei atminčiai.
„Piliakalniai yra apdainuoti poetų, aprašyti mūsų literatūroje, jie tapomi dailininkų. Mes traktuojame tai, kad geografine prasme tas tautos identitetas yra geriau pajuntamas, tautos metafiziką mes galime suprasti užlipę ant Gedimino, Birutės kalno, ant Medvėgalio.
Tų piliakalnių lankymas yra pajautimas tėvynės, bendrąja prasme – būties, kurioje mes šiandien gyvename“, – penktadienį sakė R.Balza.
Anot jo, muziejai šia iniciatyva išeina iš uždarų erdvių ir organizuos įvairius literatūrinius renginius, skaitymus, koncertus, pristatydami pačius piliakalnius – „šventas Lietuvai vietas“, kur telpa istorija, kultūra ir menas. Kai kurie mažiau žinomi piliakalniai bus pristatyti pirmą kartą.
Kelio iniciatoriai sudarė maršrutą per visus etnografinius regionus nuo Vilniaus, Kauno iki rugsėjo 25-osios baigiamojo renginio Anykščiuose.
Renginiuose muziejininkai, aktoriai, folklorininkai ir profesionalūs muzikantai pristatys programas, atskleidžiančias kultūrinių renginių svarbą jų ir praeities menininkų kūrybai.
„Skambės muzika, bus skaitoma poezija, vedamos interaktyvios ekskursijos su tam tikrais interaktyviais edukaciniais užsiėmimais lauke. Įsivaizduojame, kad net lauko ekspozicijos atsivers prie Birutės kalno, kituose objektuose. Įsivaizduojame, kad prie Kryžių kalno sakralines dainas ir giesmes giedos Šiaulių choras „Polifonija“, – vardijo R.Balza.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė tvirtino, kad dėl koronaviruso padiktuotų sąlygų ši vasara itin palanki tyrinėti Lietuvą.
„Mes turime padalinių ne tik Vilniuje – Jono Šliūpo muziejus kartu su šokio teatru organizuoja improvizuotą, su šokiu ir su žodžiu ekskursiją. Kernavė organizuoja poezijos skaitymus. Tų šiuolaikinio meno formų ir istorijos dermė, manau, ir turėtų nustebinti lankytojus“, – tvirtino ji.
Anykščių menų centro direktorius Tomas Tuskenis, sudainavęs ištrauką iš Antano Baranausko „Dainu dainelę“, sakė, kad dainų netrūks ir baigiamajame Muziejų kelio renginyje ant Liudiškių piliakalnio, kur stovi Laimės žiburys – paminklas kitam krašto rašytojui Jonui Biliūnui.
Be tradicinių parodų, ekskursijų, konferencijų, muziejų kelio lankytojams M.K.Čiurlionio memorialinis muziejus Druskininkuose pasiūlys savarankiško pažinimo keliones „Raigardo“ taku.
Į teatralizuotą renginį „Atminties ugnis“ ant Rambyno kalno Bitėnuose kvies Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, Šilutės Hugo Šojaus muziejus organizuoja teatralizuotą ekskursiją „Žvalgantis nuo Juknaičių Alkos kalno“.
Lietuvos jūrų muziejus Klaipėdoje surengs lauko parodą „Smėlio karčemos (Sandkrug) kalnas“, Palangos gintaro muziejus – žaidimus šeimoms su vaikais Baltijos jūros paplūdimyje ties Birutės kalnu, Žemaičių dailės muziejus organizuoja gyvosios istorijos dieną, o J.Šliūpo memorialinė sodyba – šokio spektaklį-ekskursiją „Naglio kalno istorijos“ kartu su Šeiko šokio teatru.
Siekiant lankytojų saugumo, didžioji dalis „Lietuvos muziejų kelio“ renginių organizuojami atvirose erdvėse ir dažniausiai – tik penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Didžioji renginių dalis kviečia juose apsilankyti nemokamai.
Lietuvos muziejų asociacijos teigimu, per aštuonerius metus „Lietuvos muziejų kelio“ gyvavimo metus renginius aplankė per pusė milijono žmonių.
