Vakaro metu eiles skaitys LRDT aktoriai Andrius Darela, Jevgenija Gladij, Jevgenija Karpikova, Viačeslavas Lukjanovas, Inga Maškarina, Valentinas Novopolskis, Vladimiras Serovas, Arturas Svorobovičius, Juliana Volodko.
Skambės šiuolaikinių rusų poetų Andrejaus Rodionovo, Solos Monovos, Veros Pavlovos, Dmitrijaus Vodenikovo, Danos Sideros, Dmitrijaus Danilovo, Alios Kudriašovos, Fiodoro Svarovskio ir Aleksandro Kabanovo eilėraščiai.
Tаrp plagiato ir grafomanijos, nupirktų publikacijų ir literatūros juodadarbių, kažkur ten – vidiniuose didelių miestų kiemuose – gyvena ji, šiuolaikinė poezija. Kokia ji? Kur jos ieškoti? Kaip atskirti nuo minioje surimuoto šlamšto?
Muzikinį naujausios rusų poezijos vakarą režisuojanti LRDT režisierė Lera Surkova sako, kad teatras ir jo darbuotojai džiaugiasi grįžtančiu tikruoju ryšiu ir galimybe vėl pamatyti gyvus žmones, o ne bendrauti ar kurti internete.
„Teatras šiandien yra vienintelė vieta, kurioje žmogus gali išgirsti kitą žmogų“, – įsitikinusi režisierė.
Paklausta, kaip kilo idėja surengti muzikinį poezijos vakarą teatro kieme, po atviru dangumi, L.Surkova sakė, kad kai tik Vilniuje buvo sušvelninti karantino reikalavimai, teatre atsirado galimybė iš naujo surinkti žiūrovus, pamatyti gyvus žmones.
„Grįžti prie gyvo bendravimo reikia atsargiai, be minios. Todėl pasirinkome jaukų kavinės formatą, lyg pokalbį virtuvėje – ramų ir mąslų arba su įkarščiu ir patosu.
Teatro kiemas – puiki vieta poezijai skaityti. Renginio metu veiks kavinė, o man tai – grįžimo į gyvenimą šventė“, – sakė režisierė.
Pasiteiravus, ką jai pačiai reiškia poezija, ar tai gyvas, nuolat atsinaujinantis literatūros žanras, L.Surkova neabejojo, kad poezija – amžinas žanras, jausmų ir kūno, širdies ritmo unisonas, tiesiog dievų dovana.
„Poezija – tai ritmizuota emocija. Ritmas palengvina bet kurį darbą, fizinį ir dvasinį, o poetinis žodis atveria kelią į atvirą kito žmogaus jausmų priėmimą.
Labai mėgstu klausytis arba skaityti eiles balsu. Nesudėtinga užčiuopti teisingą eilėraščio intonaciją, jei tavo dvasinis ritmas atitinka poeto sielos ritmą.
Eilių skaitymas – tai kolektyvinė meditacija, apsivalymas. Dabar, laimei, poezija vėl populiari, spausdinami tekstai, parduodami poezijos rinkiniai ir internete galima perskaityti labai daug eilėraščių. Šiuolaikinė poezija tapo madinga, netgi „glamūrinė“.
O kaip atsirinkti autoriai? Gal ir aktoriai galėjo siūlyti jiems patinkančią šiuolaikinę poeziją?
„Kai kuriuos autorius pažįstu asmeniškai. Labai mėgstu, kai poetinis tekstas skamba šiandienos įvykių intonacijomis, kai eilėraščiai aktualūs. Paprašiau poeto A.Rodionovo atsiųsti man savo eilių, sukurtų karantino laikotarpiu.
Galbūt mūsų teatro aktoriai bus pirmi, garsiai skaitysiantys šiuos eilėraščius. Bus ir naujutėlaičių tekstų. Autorių ir eilių parinkimas gali būti labai netikėtas žiūrovams. Aktoriai irgi siūlė savo mėgstamas eiles ir autorius. Tai labai svarbu“, – teigė L.Surkova.
Vakaro programa, pasak režisierės, bus labai spalvinga, panaši į užstalės pokalbį: temos įvairios, o emocija viena – tai gyvenimo džiaugsmas.
„Skaitysime įvairius autorius, visiškai nepanašius vienas į kitą. Aktoriai skaito tai, kas jiems artima dabar ir čia, šioje žodžio ir jausmo teritorijoje.
Labai norisi, kad skaitymo vakarai taptų tradicija Lietuvos rusų dramos teatre. Tegu tai būna teminiai autorių, krypčių, temų vakarai arba gimstantys tiesiog iš nesutalpintų jausmų. Susirinkime vėl visi drauge!“ – kvietė vakaro kūrėjai.
„Žodžio teritoriЯ“. Birželio 6 d. 18 val. 30 min. Lietuvos rusų dramos teatro kiemas.
