Vilniaus gatvės ir Gedimino prospekto sankryžoje įsikūrusioje „Gobis/Lauko ekspo“ ekspozicijoje pirmą kartą Vilniuje pristatomas Lietuvos jūrų muziejaus jūrų moliuskų kriauklių rinkinys.
Klaipėdos muziejus šiemet yra pasirinkęs šūkį „Gyvybei – rūpestį“, todėl ypač daug dėmesio skiria gamtos ir ekologijos problemoms.
Muziejaus direktorės Olgos Žalienės teigimu, ypač trapi ir pažeidžiama pasaulinio vandenyno ekosistema.
Todėl šioje parodoje pasakojamos ne tiktai įdomios kriauklių vardų ar jų gamtinės prigimties istorijos, bet ir akcentuojama – daug jų rūšių nyksta dėl žmogaus veiklos.
Veikia visą parą
Nemokamoje, visą parą veikiančioje parodoje galima apžiūrėti 12 jūrų moliuskų kriauklių. Visos jos – išskirtinės.
Žmonės istorijos eigoje naudojo moliuskų kriaukles įvairiausioms reikmėms – jos buvo naudojamos kaip pinigai, indai, papuošalai ar net siūlai.
Kriauklių formos įkvėpė ir menininkus, architektus, o kriauklėse gyvenančių moliuskų išskiriamos medžiagos – mokslininkus, kurie jas ištyrinėjo ir sukūrė unikalius vaistus.
Yra žinoma, kad jūrų auselės (Haliotis cracherodii) įkvėpė garsųjį rusų dailininką Michailą Vrubelį. Jų perlamutras sukuria nepakartojamą spalvų žaismą, primenantį vaivorykštę.
Būtent jūrų auselėse randami ir patys vertingiausi pasaulio perlai: žalsvieji, gelsvieji ar net melsvieji. Šių kriauklių turtai vilioja daugelį, todėl nenuostabu, kad joms jau gresia išnykimas.
Vadina katės akimi
Kiliminio turbano (Turbo petholatus) kriauklę išgarsino moliusko angos dangtelis. Dažnai jis vadinamas katės akimi, nes panašus į ją.
Tas dangtelis buvo vadinamas ir nuodėmių akimi, nes jūrininkai dovanodavo nuodėmių akį mylimosioms, kad ji apsaugotų jas nuo nuodėmės.
Taurioji pina (Pinna nobilis) – didžiausias dvigeldis Viduržemio jūros moliuskas. Per 20 metų užauga iki 120 cm. Pinos – geri filtrai, per valandą perkošia 6 l vandens.
Šie moliuskai gyvena giliai įsirausę į smėlį ir specialiais siūlais prisitvirtinę prie jūros dugno. Juos gamina bisuso liauka. Jūros šilko gijos yra nuo 3 iki 10 cm ir žvilga it paauksuota bronza. Nors vienos gijos storis tik 10–70 mikronų, jos yra itin stiprios. Iš jų antikos laikais ir viduramžiais buvo audžiami brangūs audiniai.
Gyvena šiltose jūrose
Argonautas (Argonauta argo) – viena gražiausių kriauklių, suteikusi pavadinimą ir mitiniam argonautų laivui.
Buvo manoma, kad šis moliuskas vandens paviršiumi keliauja iškeltomis burėmis – dėl čiuptuvų skiaučių.Tačiau pasirodė, kad tai ne burės, o statybos organas.
Skiautės išskiria medžiagą, kuri stingdama apgaubia moliuską ir suformuoja kriauklę.
Beje, tokią kriauklę turi tik Argonauto patelė, kuri deda joje kiaušinėlius. Patelė užauga iki 10–20 cm, o patinėlis tėra nykščio nago dydžio. Žinomos tik 5 argonautų rūšys ir visos jos gyvena šiltose jūrose.
„Gobis/Lauko ekspo“ ekspozicijoje rodoma tik nedidelė Lietuvos jūrų muziejaus sukauptos jūrų moliuskų kriauklių kolekcijos dalis. Šiame rinkinyje yra daugiau nei 23 tūkst. egzempliorių iš įvairių pasaulio vietų, visų vandenynų, daugumos jūrų. Tarp jų – ir retos endeminės rūšys, kuriomis didžiuojasi ir garsiausi pasaulio muziejai.
Moliuskai yra saugomi
Dauguma jūrų moliuskų yra saugomi. Tarptautinėje raudonojoje knygoje jų itin daug.
Tai raguotasis šalmas, tritono ragas, australiškasis trimitininkas, meškapėdė kriauklė, tridaknos, nautilai ir kiti. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje yra įrašytos 7 tridaknų, 2 meškapėdės kriauklės rūšys, karališkoji kriauklė. Jų įvežimas ir prekyba griežtai draudžiami.
Kur kas didesnė konceptuali paroda „Nuo Veneros iki sraigto. Kriauklių istorijos“, pristatanti jūrų moliuskų kriaukles ir tai, kaip jos paveikė menininkų, konstruktorių ar mokslininkų kūrinius, bus atidaryta šį birželį Lietuvos jūrų muziejuje Klaipėdoje.
Ką tiktai pasirodė ir pirmasis Lietuvoje kriauklių katalogas „Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla. Kriauklės“.
