„Yra ilgalaikiai reiškiniai ir ilgalaikis poveikis, kuris didžiosiose organizacijose pasimatys tik kitais metais, kai mes nesurinksime tikrai labai didelio procento pajamų, kurios užtikrina mūsų sklandžią veiklą (...).
Mes tos žalos šiandien pilnai negalime įvertinti, bet žinome, kad ji bus didesnė ir galimai didesnė, nei praeita krizė, kurią kažkaip išgyvenome, bet tikrai truko ne vienus metus prisikelti“, – ketvirtadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda tvirtino R. Prusevičienė.
Asociacijos vadovė, taip pat vadovaujanti ir Lietuvos nacionalinei filharmonijai, sako, kad didžioji dalis renginių dėl karantino jau buvo nukelti į vasarą, bet baiminamasi, kad juos teks atidėti dar kartą, nes jau parduotų bilietų yra daugiau, nei bus galima priimti žiūrovų.
Anot jos, įstaigos pritaria Vyriausybės renginių atnaujinimo planui, tačiau norėtų žinoti konkretesnius sprendimus visai vasarai.
„Kuo anksčiau žinosime visos vasaros renginių atlaisvinimo planą, tuo anksčiau mes galėsime patvirtinti savo ištroškusiai kultūros publikai, kada ir į kokias erdves jie galės sugrįžti“, – tvirtino ji.
Režisierius Oskaras Koršunovas taip pat tvirtino, kad karantino sušvelninimai leis palaipsniui kultūriniuose renginiuose lankytis vis daugiau žiūrovų.
„Žinoma, tai padės, jei atsidarys tie vartai, kaip ir kitose šalyse, atsiras galimybės ateiti žiūrovams į aikštes, taip pat ir į vidines patalpas“, – tvirtino O. Koršunovas.
Jis sakė, kad G. Nausėdos parodytas dėmesys, keliami klausimai ir viešai išsakoma pozicija yra svarbūs kultūrininkams derybose su Vyriausybe, siekiant, kad būtų išklausyti ir jų pasiūlymai.
Kultūros ir kūrybinių industrijų asociacijos vadovė Živilė Diawara (Živilė Diavara) pripažino, kad švelninimai leis „kažką daryti“, tačiau didieji festivaliai ir arenos kol kas, anot jos, švelninimais džiaugtis negali. Jei nebus leista organizuoti renginių šiose erdvėse, ji kvietė Vyriausybę pagalvoti apie kompensacijas ar „investicinius mechanizmus“.
„Jei bus negalima jiems uždirbti pajamų ir dirbti, tai reikia galvoti apie kažkokias kitas priemones, ką su jais daryti. Kalbu apie didžiuosius festivalius, masinius renginius, kurie stabdomi ir akivaizdu, kad vasarą jų nebus“, – kalbėjo ji.
Pasak Ž. Diawaros, didžiosios šalies arenos gali visiškai užtikrinti reikalaujamą saugumą dėl koronaviruso. Ji Vyriausybės plane labiausiai pasigenda dėmesio nevyriausybinėms organizacijoms ir apskritai privačiam kultūros verslo sektoriui.
Vyriausybės plane numatyta nuo birželio 1-osios leisti didesnį žiūrovų skaičių viešuosiuose renginiuose: 100 dalyvių viduje ir 300 lauke. Vėliau šis skaičius būtų kas dvi savaites palaipsniui didinamas, o jau liepos viduryje būtų leidžiami lauko renginiai su 900 dalyvių, o dar po mėnesio renginiams viduje taip pat būtų leista priimti iki 350 žiūrovų. Konkrečius sprendimus dėl dalyvių skaičiaus didinimo ketinama priimti palaipsniui.
Vyriausybė įvairioms priemonėms, nukreiptoms į kultūros sektoriaus atsigavimą po koronaviruso, yra numačiusi 25 mln. eurų, dar daugiau nei 43 mln. eurų kultūros infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui.
