Šį savaitgalį kauniečiai 20-ąjį kartą švenčia miesto gimtadienį. Per šį laikotarpį šventė keitė pavadinimus ir renginių akcentus. Ne vienus metus Kauno dienų pavadinimas buvo net išnykęs, nes labiau buvo linkstama miesto istoriją sieti su viduramžių Hanzos pirklių kontoros laikotarpiu.
Šiais metais ratas apsisuko. Renginių ciklas vėl pavadintas tiesiog Kauno gimtadieniu. Šventės rengėjai nusprendė akcentuoti ne tik viduramžių, bet ir laikinosios sostinės laikus, kartu nepamiršti ir šiuolaikinio Kauno.
Skirtingų kartų kauniečiai – Kauno dienų idėjos autorius Kęstutis Ignatavičius, istorikas Gediminas Kasparavičius – įsitikinę, kad mieste galėtų vykti dvi šventės: Kauno gimtadienis bei Hanzos dienos. Prie Hanzos dienų pripratę amatininkai net buvo išsigandę, kad ši šventė nebevyks, nes nesuprato, kad Kauno gimtadienyje bus vietos ir jiems.
Vis dėlto šių metų sprendimas švęsti miesto gimtadienį su kelių laikotarpių akcentais, jų nuomone, taip pat neblogas. Tačiau išsakė savo nuomonę, ko per miesto gimtadienį pasigenda.
Renginių margumynas klaidino
Pirmą kartą Kauno gimtadienio šventė buvo surengta 1999 metais. Tam buvo parinkta gegužės 20 diena.
2007 metais mieste pradėtos organizuoti ir Hanzos dienos. Ši su viduramžių pirklių sąjunga siejama šventė, vykdavusi rudens pradžioje, tapo labai populiari. Dėl savitumo ją kauniečiai pamėgo labiau nei metai iš metų besikartojančias Kauno dienas, nes joms vis labiau stigo originalumo.
2011 metais Kaunas turėjo surengti tarptautines Hanzos dienas. Dėl to, kad dvi didelės šventės buvo per didelė našta Kauno biudžetui, buvo nuspręsta jas sujungti. Nuo to laiko gegužės trečiąjį savaitgalį buvo švenčiamos Kauno Hanzos dienos.
Pernai prie tradicinių šios šventės renginių buvo prijungtas dar vienas kauniečiams svarbus įvykis. Renginių metu miesto centras nusidažė žaliai ir baltai – „Žalgirio“ spalvomis, nes tomis dienomis vyko Eurolygos finalinio ketverto rungtynės, kuriose dalyvavo Kauno krepšininkai.
Toks margaspalvis renginių kratinys privertė susimąstyti, kokia šventė vyksta, nes jos akcentai liko nebeaiškūs. Pernai pasigirdo svarstymų, kad miesto gimtadienį ir Hanzos dienas vėl reikėtų atskirti, nes jos atspindi skirtingas su Kauno istorija susijusias progas, laikotarpius.
Parinko ne tikrąją datą
Kauno deputatų klubo vadovas ir miesto ceremonimeistras K.Ignatavičius iki šiol didžiuojasi, jog jam kilo mintis minėti Kauno gimtadienį.
„Pasak istorikų, tikrasis Kauno gimtadienis yra vasarį, greičiausiai per Šv.Valentino dieną, kai 1408-aisiais miestui buvo suteikta Magdeburgo savivaldos teisė. Tai buvo kunigaikščio Vytauto Didžiojo kauniečiams suteikta privilegija“, – pasakojo K.Ignatavičius.
Tačiau gimtadienio švęsti žiemą nesinorėjo, todėl kartu su istorikais jis ieškojo kitos datos. Kauno gimtadienį siūlyta sieti su Kauno rotušės ar pilies statybų pradžia, su data, kada pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta Kauno pilis. Tarp šių datų buvo ir Magdeburgo teisių atnaujinimas Kaunui kadaise gegužės mėnesį.
„Paaiškėjo, kad 1463 metų gegužės 20-ąją karalius Kazimieras Jogailaitis Kaunui suteikė privilegiją – Magdeburgo teises, nes anksčiau suteiktos teisės dokumentai buvo sudegę per gaisrą. Gegužė – labai tinkamas laikas švęsti, nes mieste yra daug žmonių, mažai kas atostogauja, bet jau šilta“, – Kauno gimtadienio datos parinkimo detales prisiminė K.Ignatavičius.
Nauja tradicija neprigijo
Kaunietis prisiminė, kad pirmųjų švenčių akcentai būdavo sudėlioti aiškiau.
Buvo švenčiamos miesto vėliavos, Laisvės alėjos, Santakos dienos. Tai simbolizavo įvairius miesto istorijos laikotarpius. Taip pat per pirmąją šventę vyko įspūdingas 20 iliuminuotų laivų paradas Nemunu, kurį vainikavo fejerverkas. Šį reginį stebėjo daugybė žmonių ir visiems jis paliko didelį įspūdį. Šventės sumanytojas tikėjosi, kad toks reginys taps tradicinis, nes miestas yra neatsiejamas nuo upių.
Deja, ši tradicija taip ir neįsitvirtino.
2007 metais verslininkams pradėjus rengti Hanzos dienas, ilgainiui jas palaikant ir miesto politikams, įsigalėjo tradicija gegužės pabaigoje švęsti Kauno Hanzos dienas.
„Manau, kad toks spendimas buvo ne visai teisingas. Kaune viduramžiais veikė tik Hanzos pirklių kontora, miestas nebuvo Hanzos pirklių sąjungos narys. Todėl didžiausius akcentus švenčiant miesto gimtadienį skirti šiam laikotarpiui istoriškai nebuvo teisinga“, – sakė K.Ignatavičius.
Ar švęsime pirmadienį?
Kauno gimtadienio sumanytojas sakė, kad šiais metais akcentuoti kelis istorijos laikotarpius yra nebloga išeitis.
Vis dėlto šventės rengėjai pastaruosius kelerius metus, kauniečio nuomone, renkasi lengviausią kelią – pakviečia koncertuoti žvaigždžių, kurios linksmintų kauniečius.
„Manau, kad miesto gimtadienio šventėje reikėtų suteikti daugiau galimybių reikštis patiems gyventojams. Pavyzdžiui, galima būtų sujungti Aleksoto ir Žaliakalnio kalnus, jų bendruomenes. Kaip tai išradingai padaryti, reikėtų pasukti galvą“, – svarstė K.Ignatavičius.
Miesto ceremonimeistras pastebėjo ir dar vieną neapgalvotą detalę.
„Kauno gimtadienį šiais metais švenčiame jo išvakarėse. Tikroji šventinė diena – pirmadienis. Manau, ne darbo dienos skelbti neverta. Bet koks nors su šia proga susijęs akcentas galėtų būti“, – sakė kaunietis.
Nauja versija teisingesnė
Kauno istorijos draugijos vadovas 28 metų istorikas G.Kasparavičius taip pat pažymėjo paradoksą, kad Kaune išpopuliarėjo Hanzos šventė.
„Kaune veikė Hanzos pirklių kontora, kuri gynė užsienio pirklių teises, todėl to meto kauniečiams pirkliai ir kontora sudarė konkurenciją. Tačiau į istoriją nesigilinantiems žmonėms dažnai nesvarbu pats faktas, kad ši šventė nėra susijusi su miesto gimtadieniu, – daugeliui yra priimtinas romantizuotas Hanzos laikus primenantis šventės formatas.
Todėl šį laikotarpį tapatinti su Kauno gimtadieniu nėra visiškai teisinga“, – sakė istorikas.
G.Kasparavičiaus nuomone, Kauno gimtadienio šventė miestui yra reikšmingesnė nei Kauno Hanzos dienos.
„Dėl pačios miesto gimtadienio šventimo dienos taip pat būtų galima ginčytis. Kauno miesto pradžia skaičiuojama nuo 1408 metų vasario 14 dienos, kai Vytautas suteikė Magdeburgo teises Kaunui. Laikantis istorinės tiesos tą dieną ir reikėtų švęsti. Bet bent jau sprendimas šiais metais pakeisti šventės pavadinimą ir jos koncepciją yra teisingas“, – sakė istorikas.
Tinka riterių kovos
Prieš renginių maratoną peržvelgęs jų programą G.Kasparavičius pastebėjo, kad norint akcentuoti Kauno viduramžių laikotarpį vykusiai pasirinkta organizuoti riterių turnyrus.
„Tai susiję su Vytauto Didžiojo laikais, jo Kaunui suteiktomis privilegijomis bei, žinoma, kovomis su kryžiuočiais. Riterių turnyras yra unikalus visame aplinkiniame regione, ir toks sumanymas dera miesto gimtadienio šventei“, – sakė kaunietis.
G.Kasparavičius šiais metais pasigedo spektaklio ar teatralizuoto renginio senamiestyje po atviru dangumi, nes tokie pastatymai geriau leidžia pasinerti į istorijos vingius, sukuria unikalią nuotaiką.
Simbolis – išradingas
Šventės rengėjai iš anksto, tiesa, abstrakčiai skelbė, kad bus paliestas ir tarpukario laikotarpis.
„Tai taip pat gerai, nes šis trumpas laikas buvo intensyviausias miesto klestėjimo metas, be jo dabar Kaunas greičiausiai būtų provincijos miestas, todėl prisiminti tą laiką švenčiant gimtadienį yra puiki proga“, – sakė G.Kasparavičius.
Tarpukario akcentai ypač tinka šiųmetinei Kauno gimtadienio šventei, nes prieš 100 metų Kaunas tapo laikinąja Lietuvos sostine ir šie metai yra paskelbti laikinosios sostinės metais.
„Mieste pakabintuose plakatuose, pranešančiuose apie Kauno gimtadienį, vaizduojamas prezidentas Antanas Smetona su ant rankos ištatuiruotais Gediminaičių stulpais, kai kur jis yra virtęs didžėjumi, šokėju. Tai patrauklios detalės, įvaizdis, priimtinas jaunajai kartai“, – pažymėjo istorikas.
Reikėtų įtraukti gyventojus
G.Kasparavičius sakė, kad šiais metais miesto gimtadienio šventė sutapo su tuo pat metu minima Tarptautine muziejų diena bei naktimi. Ta proga mieste esančiuose muziejuose rengiamos įvairios teminės ekskursijos, edukacijos, orientaciniai žaidimai, atidaromos parodos, susijusios su laikinosios sostinės periodu, tad muziejai gerokai prisideda prie miesto gimtadienio.
Istorikas pasakojo, kad tarpukariu gegužės viduryje buvo švenčiama Kariuomenės ir visuomenės diena, panašiu metu vykdavo ir jachtklubo vasaros sezono atidarymas.
„Kariūnų eitynės, lydimos chorų, jaunimo, studentų organizacijų, sportininkų, traukdavo per visą miesto centrą iki uosto prieigų, ten vykdavo teatralizuotas laivų ir lėktuvų oro ir vandens mūšis. Tai buvo populiari šventė, vienijusi daugybę žmonių grupių, ir tai yra labai svarbu. Gyventojams tai leido pasijusti miesto dalimi. Galbūt būtų galima pagalvoti apie tokios šventinės tradicijos atgaivinimą“, – svarstė G.Kasparavičius.
Pasigenda renginių upėse
Istorikas įsitikinęs, kad viena iš naujųjų Kauno gimtadienio tradicijų galėtų tapti renginiai prie upių ir jose.
„Vienas didžiausių Kauno išskirtinumų, nepaisant istorinių vingių, yra tai, jog miestas stovi dviejų upių – Nemuno ir Neries – santakoje. Deja, gyvenimas jų pakrantėse ir pačiose upėse beveik nevyksta.
Galbūt Kauno gimtadienis būtų puiki proga iš pradžių bent per šventes jas panaudoti, gal tai prisidėtų prie kauniečių gyvenimo greta upių atgaivinimo“, – svarstė istorikas.
Kalbant apie tai, kas dar per miesto gimtadienį geriausiai atspindėtų Kauno dabartinį veidą, istorikas sakė manantis, kad į renginius labiau reikėtų įtraukti jaunimą, organizacijas, kurių nariai galėtų būti ne tik stebėtojai, bet ir aktyviau įsitraukti į įvairias iniciatyvas.
„Dabar vyrauja požiūris, kad organizatoriai turi surengti šventę ir sukurti nuotaiką, bet ar ne įdomiau būtų patiems imtis to ir prie gimtadienio prisidėti maža veikla, kuri galėtų apimti ir miesto kiemus, bendruomenes?“ – kalbėjo G.Kasparavičius.
Istoriko nuomone, šių metų gimtadienio šventė išskirtinė ir labai kilnia Senamiesčio draugijos narių ir pavienių susivienijusių kauniečių iniciatyva atstatyti apleistą Švč.Sakramento bažnyčią.
Surengtoje parodoje pristatomos fotografijos, dailės kūriniai ir meninės instaliacijos. Jų galima įsigyti bažnyčios erdvėje. Surinktos lėšos bus panaudotos bažnyčiai atstatyti.
Išsigando, kad šventės nebus
Dėl pasikeitusio Kauno šventės pavadinimo amatininkų gretose kilo net sumaištis.
Kernavėje gyvenanti tradicinių amatų puoselėtoja Dalia Grigonienė, gaminanti odinę avalynę, pasakojo, kad dalyvauja įvairių miestų gimtadienio šventėse. Ne kartą jai teko būti ir Kauno Hanzos dienose.
„Aš odinę avalynę ne tik parduodu, bet pasakoju, kaip ir iš ko ji buvo gaminama XIII–XVI amžiais. Pastebėjau, kad kauniečiai ypač smalsūs, todėl su malonumu vykdavau į šią šventę. Tai darau ne viena – susiburia visa senuosius odos amatus puoselėjanti komanda“, – pasakojo moteris.
D.Grigonienė prisipažino, jog šiais metais net buvo išsigandusi, kad šventė Kaune nebevyks.
„Teko ilgai naršyti internete, kol supratau, kad pavadinimas pakeistas, bet gimtadienio šventėje liks vietos ir viduramžių laikų tradicijoms. Manau, pristigo aiškesnio paaiškinimo“, – sakė tradicinių amatų puoselėtoja.
Mugių dalyvė pažymėjo, kad į Vilniaus gimtadienį tokie amatininkai iš viso nekviečiami, nes ten labiau akcentuojami kiti laikai. Rugpjūtį sostinėje vyksta Šv.Baltramiejaus mugė, kuri atspindi XVI–XVIII amžiaus tradicijas.
„Galbūt ir Kaune reikėtų šias dvi šventes atskirti. Šiais metais taip pat vykstu į Kauną ir po šventės matysime, ar sujungti įvairius laikotarpius į vieną buvo sėkmingas pasirinkimas“, – sakė D.Grigonienė.
Dvi šventės – per brangus malonumas
Simonas Kairys
Kauno mero patarėjas
„Pernai kauniečių pareikštos pastabos, kad švenčiant miesto gimtadienį akcentuoti tik Hanzos laikotarpį nepakanka, tai – per siaura tema, buvo taiklios.
Rengti dvi dideles šventes mieste yra per brangu. Manau, kad svarbesnis yra Kauno gimtadienis. Tokiu atveju rudenį galinti vykti Hanzos laikų šventė būtų finansuojama mažiau ir nežinia, ar tai pasiteisintų.
Todėl šiemet nuspręsta surengti vieną didelę šventę. Hanzos renginiai, kuriuos kauniečiai yra pamėgę, niekur nedingo – jie tapo Kauno gimtadienio dalimi.“
Informacijai pateikti pristigo laiko
Remigijus Knabikas
Kauno gimtadienio šventės rengėjas
„Jau pernai su savivaldybės atstovais diskutavome, kad Kauno gimtadienį ir Hanzos dienas reikėtų atskirti. Gal ateityje taip ir bus, bet šiais metais pasirinktas kitoks variantas. Galbūt laiko aiškiai komunikacijai apie tai ir pristigo.
Pagrindinis viduramžių laikotarpio akcentas yra raitų riterių kovos, Hanzos laikų miestelis. Tarpukarį nusprendėme atvaizduoti prezidentais persirengusių žmonių pasirodymu Vilniaus gatvėje. Šiuolaikinis Kaunas – lazerių šou, koncertai, grojantys fontanai, kurie galėtų atsirasti mieste ateityje.
Aš taip pat manau, kad prie miesto gimtadienio galėtų prisijungti daugiau bendruomenių. Norėdamas paskatinti kauniečius patiems jungtis prie šventės sumaniau vieną instaliaciją, apie kurią nebuvo skelbta. Senamiestyje, Palangos gatvėje, įrengta savotiška pieva, neva pasodinti medžiai, įvairūs augalai.
Tokios netikėtai pasikeitusios miesto erdvės turėtų būti patrauklios. Manau, kad šventės metu svarbūs ne tik triukšmingi renginiai, bet ir nedideli netikėti miestą keičiantys akcentai.“
