„Teigti, kad visa muzika jau parašyta, kaip kartais sako kai kurie mano kolegos, yra impotencija. Muzika teikia kosminių galimybių!“ – „Lietuvos rytui“ yra sakęs V.Barkauskas.
Tai jis įrodė savo kūrybinėmis paieškomis, kurios visiems laikams nutrūko balandžio 25-ąją, menininkui einant 90-uosius metus. Produktyvus kompozitorius paliko per 130 opusų, atspindinčių jo kūrybos kelią nuo avangardinių iki malonių ausiai, žėrinčių ekspresyviais pasažais kompozicijų.
Įstabi „Partitos“ kelionė
V.Barkauskas buvo vienas plačiausiai žinomų lietuvių kompozitorių. Jo muzika skambėjo visuose žemynuose, nors pats autorius teigė specialiai nesiekęs žinomų atlikėjų ir leidėjų dėmesio. Jie jį atrasdavo patys.
„Muzikos keliai nežinomi. Kuo toliau, tuo sunkiau man susekti savo kūrinių maršrutus“, – yra prisipažinęs menininkas.
Kone mistišką vaidmenį jo gyvenime suvaidino ankstyvoji „Partita“ smuikui, tapusi savotiška kompozitoriaus vizitine kortele. Šį kūrinį išpopuliarino žymusis smuikininkas Gidonas Kremeris, kurio autorius anuomet net nepažinojo. Mat G.Kremeris „Partitą“ griežia nuo 1970-ųjų.
Smuikininkas pats susirado Maskvoje kūrinio gaidas, ėmė jį groti konkursuose ir taip išlydėjo į pasaulį. „Partita“ suskambo Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje, Australijoje ir Japonijoje, pasiekė netgi Pietų Afriką, buvo įamžinta daugybėje kompaktinių diskų ir tapo dažniausiai pasaulyje atliekamu bei įrašų leidiniuose publikuojamu lietuvišku kūriniu.
Garsus ispanų choreografas Rafaelis Bonachela su viena seniausių britų šokio kompanijų „Rambert Dance Company“ net sukūrė pagal ją baletą „Irony of Fate“ („Likimo ironija“).
Po pasaulinės premjeros Madride šis baletas apkeliavo daug Europos valstybių.
Kūrinys užmezgė partnerystę
Ir tai dar ne viskas. „Partita“ paskatino prancūzų smuikininką Philippe’ą Graffiną susipažinti su autoriumi ir įkvėpė dar vieną V.Barkausko kūrybos epopėją.
Pasak Ph.Graffino, Vilnius jam visuomet siejosi su dviem menininkais – legendiniu smuikininku Jascha Heifetzu bei kompozitoriumi V.Barkausku ir jo „Partita“. Pirmą kartą atvykęs į Vilnių smuikininkas ieškojo abiejų menininkų pėdsakų ir buvo laimingas susipažinęs su V.Barkausku, tuoj pat užsakė jam sukurti Koncertą smuikui ir orkestrui „Jeux“.
Šis kūrinys su kitomis lietuvio kompozicijomis buvo įrašytas į kompaktinį diską, kurį išleido britų kompanija „Avie Records“ ir 5 žvaigždutėmis įvertino įtakingi muzikos leidiniai „BBC Music Magazine“, „The Strad“, kiti.
O Koncertas „Jeux“ ir kitas naujas į albumą įrašytas kūrinys „Duo concertante“ padėjo pelnyti kompozitoriui Nacionalinę kultūros ir meno premiją.
Šiuos kūrinius „Avie“ diskui įgroję Ph.Graffinas ir japonų altininkė Nobuko Imai vėliau plačiai pristatė V.Barkausko kūrybą savo rengiamuose festivaliuose Prancūzijoje ir Japonijoje.
Už gerą ūpą dėkojo žmonai
V.Barkausko kūrinius yra groję ir garsusis alto virtuozas Jurijus Bašmetas, britų, vokiečių, suomių austrų, JAV virtuozai, Davidas Geringas, Raimundas Katilius bei kiti įvairių kartų Lietuvos atlikėjai.
Išskirtinis profesoriaus kūrybos palydovas buvo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, atlikęs visas jo simfonijas, daug kartų griežęs V.Barkausko kūrybą svetur. Šio kompozitoriaus „Trys aspektai“ kolektyvą lydėjo ir į pirmąsias užsienio gastroles 1969-aisiais, o V.Barkausko 80-mečio proga jis atliko kūrėjo naujausią ir solidžiausią Septintąją simfoniją.
„Visi didieji mano kūriniai atsirado labai natūraliai. Neskubinu kūrybos proceso ir darau tik tai, kas man įdomu.
Rašau ne dėl pinigų ar išgarsėjimo: savo opusų nė už ką neiškeisčiau į milijonus.
Jaučiu didžiulį pasitenkinimą, kai mano kūriniai skamba, eina į pasaulį. Skaičiuoju ne metus, o laiką nuo opuso iki opuso“, – yra sakęs kompozitorius, stebinęs aplinkinius optimizmu, smalsumu, dėmesiu kolegų darbams.
Jį galėdavai sutikti visuose lietuvių šiuolaikinės muzikos festivaliuose kartu su ištikima gyvenimo palydove ir kūrybos metraštininke Svetlana Barkauskas.
2015 metais Lietuvos kompozitorių sąjunga išleido jos knygą „Septynios Vytauto Barkausko simfonijos: žmogus, pasaulis, žingsniai“, apžvelgiančią sutuoktinio kūrybos kelią.
Kompozitorius nepraleisdavo progos paminėti, kad pirmiausia jai dėkingas už optimizmą, gyvybingumą ir puikią nuotaiką. Jis skyrė žmonai visus paskutinių metų kūrinius.
Palaikyti gerą nuotaiką ir savijautą V.Barkauskui iki garbaus amžiaus padėjo ir kasdienė mankšta – svarmenų kilnojimas, jogos pratimai, stovėjimas ant galvos.
„Kuo didesnė metų našta, tuo gražiau turi atrodyti“, – juokaudavo kompozitorius.
Kūryba įvertinta premijomis
V.Barkausko (1931–2020) profesinio kelio pradžia buvo susijusi ir su muzika, ir su matematika: 1949–1953 m. jis studijavo matematiką Vilniaus pedagoginiame institute, 1953–1959 m. – muzikos kompoziciją tuometėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, prof. Antano Račiūno klasėje.
1962–1966 m. menininkas dėstė teorines disciplinas Vilniaus M.K.Čiurlionio meno mokykloje, nuo 1961 m. – taip pat ir konservatorijoje. 1991 m. tapo šios mokyklos Kompozicijos katedros profesoriumi, ten išugdė didelį būrį kompozitorių.
V.Barkauskas sukūrė operą („Legenda apie meilę“, 1975 m.), septynias simfonijas, devynis koncertinio žanro kūrinius, daug kamerinių, vokalinių ir chorinių kūrinių, muzikos vaikams, teatrui ir kinui.
Jo kūryba skambėjo tarptautiniuose festivaliuose ir koncertuose įvairiose Europos, Amerikos, Azijos šalyse, tarp jų – „Schreyahner Herbst“, Šlėzvigo-Holšteino, „Baltische Woche“, Reingau, Uzedomo muzikos festivaliuose Vokietijoje, ISCM Pasaulio muzikos dienose Liuksemburge, „Consonances“ ir Tulono festivaliuose Prancūzijoje, „Viola Space“ festivalyje Japonijoje, „Amadeus“ – Šveicarijoje, „Baltic Arts“ – Jungtinėje Karalystėje, „De Suite Muziekweek“ ir „Schiermonnikoog“ – Olandijoje, Bornholmo muzikos festivalyje Danijoje, J.Sibeliaus – Suomijoje, „L'Europe en Musique“ – Belgijoje.
Kompozitoriaus kūryba įvertinta Lietuvos valstybine (1972 m.) ir Lietuvos nacionaline kultūros ir meno (2003 m.) premijomis. 2000 m. jo kūrinys „Karalaitės kelionė. Pasaka“ pelnė premiją M.K.Čiurlionio gimimo metinėms skirtame konkurse, 2001 m. kūrinys „Pabaigoje pradžia“ įvertintas tarptautiniame kompozitorių konkurse „Sinfonia Baltica“ Rygoje, 2005 m. „Aidai“ mušamiesiems solo pripažinti geriausiu kameriniu kūriniu Lietuvos kompozitorių sąjungos Metų kūrinių konkurse.
Velionis pašarvotas Laidojimo paslaugų centre (Kalvarijų g. 329, Vilnius). Lankymas trečiadienį, balandžio 29 d., nuo 10 val. Urna išnešama 14 val. Laidojimas – Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
