Mirė kompozitorius Vytautas Barkauskas

XX a. 7-ajame dešimtmetyje kompozitorius buvo itin įtakingas avangardinių muzikos tendencijų ir technikų propaguotojas Lietuvoje. Vėliau jo muzika tapo nuosaikesnė, komponuojama labiau intuityviais principais, tačiau visuomet emocinga ir ekspresyvi, nestokojanti koncertinio blizgesio.

V.Barkausko profesinio brendimo pradžia buvo susijusi ir su muzika, ir su matematika: 1949–1953 m. jis studijavo matematiką Vilniaus pedagoginiame institute, 1953–1959 m. – muzikos kompoziciją Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, prof. Antano Račiūno klasėje.

1962–1966 m. dėstė teorines disciplinas Vilniaus M.K.Čiurlionio meno mokykloje, nuo 1961 m. taip pat ir Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1991 m. tapo šios mokymo institucijos Kompozicijos katedros profesoriumi, ten išugdė didelį būrį kompozitorių.

V.Barkauskas buvo produktyvus kompozitorius, sukūręs operą („Legenda apie meilę“; 1975), septynias simfonijas, devynis koncertinio žanro kūrinius, daug kamerinių, vokalinių ir chorinių kūrinių, muzikos vaikams, teatrui ir kinui.

Už savo muziką kompozitorius yra gavęs nemažai apdovanojimų Lietuvoje, iš kurių svarbiausias – 2003 m. suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno
premija. 

Jo kūriniai skambėjo daugelio Europos šalių festivaliuose, o Partita smuikui solo tapo daugiausiai pasaulyje atliekamu ir įrašų leidiniuose publikuojamu lietuvių kompozitorių kūriniu.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pareiškė užuojautą dėl  kompozitoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato V.Barkausko
mirties.

„Netekome iškilaus kompozitoriaus, puikaus pedagogo, išugdžiusio gražų būrį kolegų. V.Barkauskas, įvaldęs skirtingas kompozicines technikas, sukūrė savitą muzikinę kalbą, skambėjusią visuose žemynuose.

Nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą, mūsų šalies kultūros bendruomenę“, – sakoma ministro M.Kvietkausko užuojautoje.