Kaune gimęs ir iki dvylikos metų augęs T.Auksas anuomet su tėvais išvyko gyventi į Londoną.
Tėvai tikėjosi, kad sūnus rinksis teisininko profesiją, bet jis nebaigė net mokyklos.
Nesiekė mokslo diplomų
„Kam man ta mokykla? Tam, ką veikiu dabar, vidurinis išsilavinimas manęs nebūtų paruošęs“, – tikino Meksikos sostinėje įsikūręs režisierius ir fotografas.
Menininkas įsitikinęs, kad diplomai svarbūs tik tiems, kurie gyvena pagal visuomenės taisykles, ir jie yra sistemos aukos. Jam pavyko ištrūkti iš švietimo sistemos rėmų.
„Fotografijos ar kino mokausi iš praktikos, sėkmingai kuriu filmus. Skiriuosi nuo to, kuris baigė mokslus, bet nė vieno filmo nesukūrė“, – kad diplomai gali būti bereikšmiai, įsitikinęs pašnekovas.
T.Auksui fotografija ar kinas nėra techninis dalykas, tai tikras gyvenimas, kurio ne tik menininkas, bet ir kiekvienas žmogus turėtų paragauti.
„Kai turi gyvenimo patirties bagažą, tada ir kitus dalykus įžvelgi, ir kita akimi fotografuoji“, – tikino T.Auksas.
Menininkas turi kilnų tikslą
Lietuvos Tomas ilgėjosi nuo vaikystės, tas ilgesys nedingo ir dabar. Režisierius didžiuojasi, kad yra lietuvis, nors gyvena tarp Šiaurės Amerikos ir Europos.
Ar tik ne iš ilgesio tėvynei T.Auksas kuria dokumentinį filmą apie neįgalius jaunuolius, gyvenančius Vilijampolės socialinės globos namuose?
Ir iš meilės savo gimtinei, ir dėl to, kad jo kurtų filmų temos siejamos su visuomenės gėda, draudimais ir pasaulio problemomis.
Negalią turintys žmonės – išskirtinė visuomenės dalis, neretai savotiškas užribis, todėl menininkui dėl to skauda širdį.
Tokio projekto T.Auksas ėmėsi ir dėl to, kad šioje įstaigoje dirbo jo giminaitė. Režisierius aplankė ją darbe ir įsiprašė pas direktorę.
„Paaiškinau savo gerus ketinimus ir nuo tos dienos kartkartėmis ten lankausi. Iš pradžių nežinojau, apie ką pasakos filmas, bet žinojau, kad ta aplinka ir herojai turi ko pamokyti mus visus“, – po susitikimo su direktore kurti filmą nutarė T.Auksas.
Režisierius įsitikino, kad buvo teisus manydamas, jog tas filmas – apie mūsų visuomenę ir požiūrį, kurį suformavo kiekvieno patirtis, bet to požiūrio negalima primesti kitiems.
„Mano realybė nebus tokia kaip tavo. Todėl turėjau atsižvelgti, kad mano scenarijus nėra toks, kaip tų žmonių gyvenimas. Tiesa gali būti kitokia, ir čia nėra nei juoda, nei balta.
Geriau gyvenk pilkoje zonoje, nebūk kategoriškas ir būsi teisus“, – svarstė filmą apie globos namus kuriantis T.Auksas.
Herojai mėtėsi pagalvėmis
Nuvykęs filmuoti į Vilijampolės socialinės globos namus T.Auksas jautėsi puikiai, nors ta aplinka jam nebuvo gerai pažįstama.
Režisierius įsivaizdavo slogią atmosferą, baugščius globos namų gyventojus.
Bet buvo atvirkščiai – atvykus menininkui skambėjo herojų juokas, tryško geros emocijos.
„Susidūriau su jautriomis situacijomis, bet apibendrinęs galiu pasakyti, kad buvo daugiau juoko nei ašarų“, – tikino kūrėjas.
Jis prisiminė dieną, kai sustojo parodyti vaizdo medžiagos vienai darbuotojai: ji buvo nustebusi, nes niekada nematė gyventojų tokių atsipalaidavusių, dūkstančių su pagalvėmis.
„Jie gyvena savo gyvenimą, o aplinkiniai jų gaili ar net bijo. Patikėkite, jiems tai nerūpi. Mes turbūt turime daugiau rūpesčių nei jie“, – įsitikino režisierius.
Nebijo koronaviruso
T.Auksas šiuo metu svarsto, koks galėtų būti filmo pavadinimas. Nors dokumentinė juosta baigiama kurti, režisierius nenumatė, kada ją pristatys Lietuvoje.
Kovą ir balandį menininkas planavo praleisti Meksike, nes ketina užbaigti svarbų projektą. Režisierius tikino nebijantis užsikrėsti koronavirusu, jis daug labiau jaudinasi dėl kitų žmonių, sumenkusio verslo ir dėl visos žmonijos.
„Pasaulis niekada nebus toks, koks buvo.
Skirkime šį laiką sustiprėti, nes šį etapą išgyvens tiktai stipriausieji“, – apie koronaviruso pandemijos pasekmes svarstė T.Auksas.
Tomas kartais dirba modeliu, kai pakviečia dizaineriai, kurie taip pat yra ir jo draugai. „Turiu visokių pažįstamų – nuo „Oskaro“ laimėtojų, aktyvistų iki pensininkų.
Neseniai dirbau su modeliais – pornožvaigdėmis. Noriu pažinti įvairiausių žmonių, todėl nevengiu bendrauti.
Kai kurios Holivudo žvaigždės dėl poreikio susipažinti su įvairiais žmonėmis mąsto taip pat. Juk menas turi vienyti, o ne išskirstyti žmones į skirtingas kategorijas“, – tikino T.Auksas.
Nenuostabu, kad T.Aukso veidas pažįstamas tiems, kurie seka pasaulinio lygio žvaigždžių gyvenimą. Holivudo vakarėliuose bei mados renginiuose jaunas vyras buvo ne kartą užfiksuotas greta tokių aktorių kaip Willas Smithas, Nicole Kidman ar dizainerė Victoria Beckham.
Lietuvis bičiuliaujasi su garsiąja manekene Naomi Campbell ir net gali pasigirti pažintimi su buvusiu JAV prezidentu Baracku Obama.
Režisierius nebijo keliauti, nes esą tokia jo prigimtis. O keliauti kviečia ir nauji kino bei fotografijos projektai. Tad kiekvieną gruodį jau penkerius metus T.Auksas praleidžia Indijoje.
2020-uosius lietuvis taip pat sutiko Indijoje: „Kuriu projektą ir šiek tiek pasilieku laiko pažinti naujas vietas. Aš visada turiu fotoaparatą, įamžinu vietos žmones. Tai darau ne tik Indijoje, bet ir kitur, kur tik būnu. Fotografuoju Meksikoje, Brazilijoje. Planuoju kada nors išleisti knygą.“
Kur režisieriaus nuolatinė gyvenamoji vieta? O kur jis grįžta iš kūrybinių kelionių?
„Niekur nesugrįžtu. Judu į priekį. Žinoma, nemažai laiko praleidžiu Londone, Meksike ir Vilniuje“, – šyptelėjo T.Auksas.
