Pavasario ženklų dar nematyti tarp valdžios ir kultūrininkų

2020 m. balandžio 12 d. 11:05
Kauno valdžia miesto kultūros įstaigų darbuotojus išvarė atostogų. Teatralas Egidijus Stancikas ironizavo, kad, matyt, valdininkai įsitikinę, jog kultūros įstaigose viskas nudirbta ir pasakė, kokių išeičių rado kūrėjai, kad veikla nesustotų.
Daugiau nuotraukų (1)
Kovo pabaigoje Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas pasirašė įsakymą, kad karantino laikotarpiu savo veiklą turi stabdyti savivaldybės įsteigtos kultūros ir sporto įstaigos. Tarp jų Kauno kamerinis teatras, Kauno šokio teatras „Aura“.
Darbuotojai paraginti atostogauti arba skelbti prastovas. Tokį sprendimą savivaldybės atstovai aiškino kaip norą ateityje išsaugoti kultūros ir sporto įstaigų darbo vietas.
Tačiau šį sprendimą sukritikavo ir kūrėjai, ir kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje Andrius Cechanavičius pabrėžė, kad prieš uždarant savivaldybės įstaigas valdžios atstovai privalėjo ieškoti kitų būdų, kaip tokių įstaigų darbuotojai galėtų dirbti, ir pagrasino, kad jei spendimas nebus atšauktas, jis kreipsis į teismą, nes Kauno valdžios nutarimas prieštarauja Vyriausybės nutarimų nuostatoms.
Kaune esančios nacionalinio pavaldumo kultūros įstaigos duris taip pat užvėrė, tačiau darbuotojai neatostogauja.
Nacionalinis Kauno dramos teatras savo veiklą perkėlė į internetą ir ruošiasi naujam sezonui. Teatro vadovas E.Stancikas sakė, jog jam gaila, kad Kauno valdžios atstovai pasirinko paprasčiausią kelią.
– Kaip vertinate Kauno valdžios sprendimą nutraukti kultūros įstaigų darbą? – „Laikinoji sostinė“ paklausė E.Stanciko.
– Galbūt Kauno savivaldybės atstovai tokiu sprendimu labai stengiasi apsaugoti žmones, kad jie nesusirgtų, dėl to liepė atostogauti. Gal savivaldybės atstovai žino, kad kultūros įstaigose visi darbai nudirbti, galima atsipūsti, ir dėl to priėmė tokį sprendimą. Juk tikrai iš pirmo žvilgsnio Kauno kamerinis teatras ar šokio teatras „Aura“ spektaklių rodyti nebegali.
Bet manau, kad kultūros įstaigų darbuotojai turi ir kitų darbų. Šiuo metu galima rašyti naujus projektus, ruoštis naujų spektaklių pastatymams, kurti pasitelkus internetą, socialinius tinklus.
Manau, kad buvo nueita paprasčiausiu keliu, neieškant išradingesnių veiklos būdų.
– Jei valdininkams stinga fantazijos, gal jie turėjo pasitarti su pačiais kūrėjais?
– Mane liūdina tai, kad miesto valdžia neįvertina, jog Kaune yra ne tik savivaldybės įsteigtų, bet ir nacionalinio lygio kultūros įstaigų – Nacionalinis Kauno dramos teatras, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, valstybiniai teatrai.
Su mumis Kauno valdžia visiškai nebendrauja, nėra jokių bendrų projektų. Manau, kad dabartiniu sudėtingu laiku reikėtų labiau ieškoti bendrų išeičių, tartis.
Optimizmo krislas yra gal tik „Kaunas – Europos sostinė 2022“ komanda. Šios organizacijos atstovai bendradarbiauja su įvairiausiais kūrėjais, veiklos nėra sustabdę ir dabar, ją vykdo internete.
Tačiau pavasario ženklų tarp Kauno kultūros atstovų ir miesto valdžios nematau. Valdžiai labiau priimtina verslininkiškumo dvasia, bet tik gražėjančios gatvės, kylantys nauji pastatai be kūrybiškų žmonių miestą daro neįdomų ir nesavitą.
Deja, kultūros atstovų nuomonės ignoruojamos, į vyresnių inteligentų pastabas nereaguojama. Jaunesni kūrėjai labai priklausomi nuo projektų. Per juos jie gauna finansavimą ir gali ką nors sukurti ir iš to pragyventi.
Baimė, kad jei tavo drąsi nuomonė, prieštaraujanti valdžios požiūriui, jos atstovams nepatiks ir negausi finansavimo savo kūrybai, didesnė, nei drąsa kritikuoti valdžios sprendimus.
– Spektakliai nevyksta, tad ką dabar veikia teatro kūrėjai? Ar taip pat nesvarstėte, kad juos reikia išleisti atostogų?
– Nacionalinio Kauno dramos teatro žmonės neatostogauja. Jau prieš kelerius metus buvome nusprendę filmuoti savo spektaklius. Staiga to prisireikė kaip niekada ir teatras persikėlė į interneto kanalą „YouTube“. Šią savaitę pradėjome įgyvendinti projektą „Teatras Online TV“.
Apsilankius teatro interneto svetainėje iš jos labai paprasta patekti į „Teatras Online TV“ paskyrą.
Ten rodomi ne tik spektakliai, mūsų žmonės rengia ir pateikia naujus interviu su spektaklių kūrėjais, aktoriais. Taip pat skamba muzika.
Gyvo bendravimo su publika, kūrybos jaudulio būnant scenoje tai neatstoja, bet mes stengiamės užpildyti stojusią tylą ir pastebime, kad lankytojų mūsų virtualiame teatre sparčiai daugėja.
Per pirmas dvi dienas mūsų parengtas laidas, spektaklius peržiūrėjo 200 žmonių, feisbuko paskyroje turime 23 tūkstančius sekėjų. Taigi, pasukusios galvą, kultūros įstaigos taip pat gali dirbti.
– Ar išgalite mokėti algas teatro žmonėms?
– Teatre ir dabar vyksta pasirengimas naujam sezonui, aktoriai neišvaryti atostogų, jie repetuoja namuose, administracija toliau dirba, nes projektų kūrimo proceso karantinas nepaveikė.
Teatro žmonės gauna atlyginimus. Jie šiek tiek mažesni, nes papildomų pinigų gaudavo už kiekvieną spektaklį.
Nuostoliai mums, kaip ir visiems kūrėjams, bus dideli. Kovas ir balandis buvo tie mėnesiai, kai spektakliuose apsilankydavo daugiausia žiūrovų. Tačiau tikimės valstybės paramos.
Taip pat planuojame, kad anksčiau nei įprastai pradėsime naująjį – šimtąjį – sezoną. Jei aplinkybės leis, teatras duris turėtų atverti rugpjūčio antrojoje pusėje. Iš dalies dėl to, kad turėsime užsidirbti tai, ką dabar prarandame.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.