Turbūt ne vienas pastebėjo, kad kultūros ir meno sektorius buvo bene pirmasis, atskubėjęs į pagalbą. Jau pirmosiomis karantino dienomis internete pasipylė žaibiškai į situaciją sureagavusių meno ir kultūros atstovų pasiūlymai – spektaklių įrašai, virtualios koncertų salės ir galerijos, kino festivaliai namų ekranuose, tiesioginės muzikos, šokio pamokos ir performansai.
Dauguma suskubusių adaptuotis neprašė jokio atlygio ir savo kūrinius pavertė neįkainojama humanitarine parama tam, kad nerimą kelianti situacija būtų bent kiek lengvesnė.
Metas naujam požiūriui į meną
„Kūrybiškų žmonių drąsa gali padėti įveikti krizę. Todėl menininkai yra ne tik nepakeičiami, bet gyvybiškai svarbūs, ypač dabar.“ – teigia Vokietijos kultūros ministrė Monika Grütters pranešime apie pandemijos paveiktam kūrybiniam ir kultūros sektoriui skiriamus 50 milijardų eurų.
Anot Šiuolaikinio šokio asociacijos (ŠŠA) vadovės, šokėjos ir choreografės Agnietės Lisičkinaitės, šiandien svarbus ne tik finansinis palaikymas iš valstybės, bet ir bendro požiūrio į meno ir kultūros svarbą formavimas:
„Iki šiol buvo sunku įsivaizduoti, ką menui ir jo auditorijai reikštų tokia situacija, bet šiandien aišku, kad menininkų indėlis visuomenės palaikyme yra neabejotinai reikalingas. Tačiau toks pat reikalingas yra ir visuomenės palaikymas menininkams.
Mūsų šokėjai ir kitų meno sričių atstovai dalinasi savo kūryba nemokamai ir rūpinasi savo auditorijos emocine būkle, tačiau tai nereiškia, kad turime šias pastangas priimti kaip duotybę ar iš dangaus nukritusią dovaną. Tai turi padėti suprasti, kokią didelę reikšmę kultūra ir menas iš tiesų turi mūsų gyvenime ir kokį reikšmingą poveikį duoda mūsų savijautai.
Svarbiausia – viso to nepamišti ir krizei pasibaigus. Mes laimingi, kad menas niekur nedingo, o tik pakeitė savo formą, tačiau įsivaizduokite, kaip karantinas atrodytų be meno.“
Greitoji šokio pagalba
Viena ne tik fiziškai, bet ir emociškai galinčių gelbėti sričių – šokis. Jo naudą žmogaus emocinei sveikatai ne kartą aprašė mokslininkai, šokis naudojamas kaip terapijos forma ir gali būti itin svarbus laikotarpiu, kai privaloma laikytis socialinės distancijos ir likti namuose.
Tyrimai rodo, kad šokis lemia geresnę psichologinę savijautą, didina pasitikėjimą savimi, mažina stresą ir nerimo bei depresijos simptomus (Maraz A, Király O, Urbán R, Griffiths MD, Demetrovics Z, 2015).
Šokio menininkai – vieni iš aktyviausiai Lietuvoje karantino metu veikiančių kūrėjų. Šiandien lietuvių laukia ne viena šokėjų siūloma iniciatyva, prie kurios galima jungtis nemokamai.
ŠŠA, vos sulaukus žinios apie karantiną, savo „Facebook“ paskyroje ėmė organizuoti „Šokio pusryčius“. Kiekvieną darbo dieną, 10 val. tiesioginėje transliacijoje iš savo namų Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje sveikinasi vis kitas šokėjas(-a) ir kviečia šokti drauge.
Prisijungti prie „Šokio pusryčių“ gali visi, nebūtina turėti šokio patirties. Į šokio pamokas ir virtualias treniruotes taip pat kviečia „Low Air“ šokio mokykla ir Šeiko šokio teatras, kuris siūlo ir šokio pamokas specialiai senjorams. Visą informaciją apie virtualius šokio užsiėmimus rasite ŠŠA interneto svetainėje https://www.lcda.lt .
ŠŠA veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Šiuolaikinio šokio asociacijos informacija.
