Tarp jų buvo ir kompozitorius Asprilio Pacelli (1570–1623), kurio muziką iš užmaršties prikels VI tarptautinis Marco Scacchi senosios muzikos festivalis, vykstantis LDK valdovų rūmuose Vilniuje. Tik šio koncerto teks klausytis virtualioje erdvėje.
Nuo 1587 iki 1668 m. Lietuvą ir Lenkiją valdė Vazų dinastijos atstovai, menų mylėtojai ir mecenatai, kurių dvaro muzikinė kultūra buvo gerai žinoma visoje Europoje. Jie leido sau prabangą išlaikyti ne tik artimiausioje kaimynystėje, bet ir tolesniuose kraštuose vertintas žvaigždes, kaip antai Lucą Marenzio, M.Scacchi, Tarquinio Merulą, Giovanni Battistą Cocciolą.
Į dvarą buvo kviestas net Claudio Monteverdi – valdovo dvare nestokota ambicijų orientuotis į didžiuosius užsienio kultūros centrus.
Vienam to meto muzikų – karališkojo dvaro kapelmeisterio ir kompozitoriaus M.Scacchio pirmtakui – A.Pacelli skirta tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ programa „Pamirštasis vienytojas: minint kompozitoriaus Asprilio Pacelli 450 metų sukaktį“, parengta VI tarptautiniam M.Scacchi senosios muzikos festivaliui. Ji kovo 14 d. skambės internetu iš Valdovų rūmų.
Vatikaną iškeitė į Abiejų Tautų Respubliką
Vazų dinastija valdė aštuonis dešimtmečius ir valdovų dvaras darė stiprią įtaką visos šalies muzikiniam gyvenimui, Lietuvoje ir Lenkijoje paskleidė daug baroko muzikos naujovių.
Italų muzikavimo klausėsi ne tik valdovo dvaras ir valstybės didikai – karališkieji atlikėjai ne kartą pasirodydavo su Vilniaus akademijos kapela, juos girdėjo ir kitų Lietuvos miestų bažnytinių iškilmių dalyviai.
Visai pagal to meto Europos šalių standartus dvaro kapeloje yra tarnavę iki keturiasdešimties atitinkamo lygio muzikų, daugiausia italų, atvežusių čia madingą to meto repertuarą.
Dvidešimt metų – nuo 1603-iųjų iki 1623-iųjų – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro kapelai vadovavo A.Pacelli.
1570 m. Vasciano mieste Italijoje gimęs A.Pacelli nuo mažens dainavo legendiniame „Capella Giulia“ chore, kuriam vadovavo pats Giovanni Pierluigi da Palestrina.
A.Pacelli yra G.P.Palestrinos mokinys, o G.P.Palestrina yra vienas įtakingiausių visų laikų kompozitorių.
Tapęs kompozitoriumi A.Pacelli dirbo kapelmeisteriu Romos katalikų kunigų seminarijoje „Collegio Germanico“ ir pačioje Šv.Petro bazilikoje Vatikane, bet nuo 1603-iųjų paliko šį postą ir tapo Zigmanto Vazos dvaro kapelos maestro di cappella. Tuomet šis muzikos kolektyvas buvo vertinamas kaip viena svarbiausių karališkųjų kapelų Europoje.
Šiame poste A.Pacelli pakeitė kompozitorių L.Marenzio ir pareigas ėjo iki pats savo mirties 1623-iaisiais.
Nėra tiesioginių faktų, jog A.Pacelli lankėsi Vilniuje, tačiau istorikai teigia, kad Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis privalėjo savo dvare Vilniuje praleisti vieną ar keletą mėnesių per metus. Yra žinoma, kad valdovai į ilgesnes keliones veždavosi savo muzikantus, tad labai tikėtina, kad per 20 metų tarnystės A.Pacelli buvo Vilniuje ne kartą.
Kapelmeisteris ne tik kurdavo bažnytinę ir sakralinę muziką įvairioms progoms, bet ir vadovaudavo, diriguodavo ją atliekant.
Didelė dalis A.Pacelli muzikos yra neišlikusi, daugiausia mūsų dienas pasiekė jo sakralinės kompozicijos.
Beje, iš viso Vazų dvare kapelmeisteriais dirbo trys tiesioginiai G.P.Palestrinos mokiniai – be A.Pacelli, dar Annibale Stabile ir Giovanni Francesco Anerio. Bet iš jų trijų A.Pacelli tarnavo ilgiausiai, todėl mūsų šalies muzikinei kultūrai darė didesnę įtaką.
Įvertindamas A.Pacelli svarų kūrybinį palikimą Zigmantas Vaza po kompozitoriaus mirties užsakė sukurti epitafinį monumentą Varšuvos Šv.Jono Krikštytojo katedroje.
Originalus kompozitoriaus epitafinis portretas buvo sunaikintas per bombardavimą po 1944 metų Varšuvos sukilimo, tačiau po karo atkurtas.
Įkvėpė Venecijos šv.Morkaus bazilikos balkonai
Kaip galėjo skambėti A.Pacelli kūriniai, atskleis naujoji ansamblio „Canto Fiorito“ programa.
Šio kompozitoriaus kūryboje ryški Romos polifoninės mokyklos įtaka, atsispindinti neparuoštuose pereinamųjų natų disonansuose, tačiau joje aiškiai jaučiami ir Venecijos polichoralinio stiliaus atgarsiai, įkvėpti muzikavimo iš skirtingų Venecijos šv.Morkaus bazilikos balkonų.
Savo darbuose A.Pacelli įspūdingai suvienija šias dvi svarbiausias XVI–XVII a. sandūros Italijos polifonines tradicijas.
Ansamblio meno vadovas Rodrigo Calveyra siekia atkreipti muzikos mylėtojų dėmesį į šį ypatingo talento kompozitorių, suvienijusį dvi skirtingas Italijos muzikos mokyklas – polifoninę ir polichoralinę (skirtą keliems chorams).
Meno vadovo teigimu, šios dvi konkuruojančios mokyklos pačioje Italijoje niekada nebuvo jungiamos tarpusavyje, kompozitoriai atstovaudavo arba Romos, arba Venecijos tradicijai.
Tačiau kaip tik dėl to, kad A.Pacelli dirbo taip toli nuo Italijos, Varšuvos ir Vilniaus dvare, jis galėjo leisti sau savo kūryboje sujungti abi šias tradicijas, pasinaudoti geriausiomis kiekvienos iš kompozicinių mokyklų savybėmis. Tai yra didžiulis A.Pacelli muzikinio palikimo savitumas.
„Labai smagu, kad A.Pacelli muziką šiame koncerte padės interpretuoti iš Romos kilęs klavesinininkas ir vargonininkas Andrea Buccarella, jaunosios kartos klavesino žvaigždė, prestižiškiausio senosios muzikos konkurso Briugėje nugalėtojas.
A.Buccarella vaikystėje giedojo Vatikano Siksto koplyčios berniukų chore, kaip ir kompozitorius A.Pacelli prieš daugiau kaip 400 metų, kur tęsiamos Romos polifoninės mokyklos muzikavimo tradicijos“, – pasakojo R.Calveyra.
Dėl koronaviruso apribojimų pats R.Calveyra negalės dalyvauti koncerte, tačiau spėjo parengti ansamblį koncertui.
Renginį remia Lietuvos kultūros taryba.
VI tarptautinio M.Scacchi senosios muzikos festivalio koncertas „Pamirštasis vienytojas. Koncertas Asprilio Pacelli 450-osioms gimimo metinėms“. Ansamblis „Canto Fiorito“ (Ieva Gaidamavičiūtė, Ieva Skorubskaitė – sopranai, Renata Dubinskaitė, Saulė Šerytė – mecosopranai, Ansis Betinis (Latvija), Povilas Vanžodis – tenorai, Dainius Balsys, Nerijus Masevičius – bosai, Rodrigo Calveyra (Brazilija) – cinkas, išilginės fleitos; ansamblio meno vadovas Andrea Buccarella (Italija) – klavesinas, vargonėliai). Kovo 14 d. 19 val. Valdovų rūmai.
Koncertas gyvai bus transliuojamas Valdovų rūmų muziejaus paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ https://www.facebook.com/valdovurumai.
