Kalafo partiją įvairiuose pasaulio teatruose K.Chanevas atlieka jau 15 metų ir yra regėjęs įvairiausių šios G.Puccini operos pastatymų. Netikėčiausias iš jų buvo rodytas Bavarijos valstybinėje operoje: ten ledinę princesės pilį žiūrovai stebėjo pro 3D vaizdo akinius.
Japonijos ambasada Lietuvoje su Japonijos fondu 19-ą kartą surengė Japonijos kino festivalį. Kino centre „Forum Cinemas Vingis“ japonų kino gerbėjai dar gali pamatyti keturias juostas: vasario 29-ąją 14 val. T.Yamazaki režisuotą fantastinį filmą „Lemtis. Kamakuros sakmė“ pagal R.Saigan komiksų seriją, kovo 1 d. 14 val. – F.Masakazu filmą „Tėčio pietų dėžutė“, atskleisiantį Lietuvoje dar menkai pažįstamą vieną japoniškos estetikos pavyzdžių – namuose pasigamintų ir darbovietėje, mokykloje ar universitete valgomų pietų dėžučių kultūrą, kovo 2 d. 18 val. 30 min. – romantinį filmą „Drebėk, kiek nori“, kovo 3 d. 18 val. 30 min. – S.Okitos juostą „Dailininko Morio buveinė“ apie žinomo japonų tapytojo M.Kumagai paskutinius gyvenimo metas, kuriuos jis praleido užsidaręs savo namų sode.
Sostinės Užupyje įsikūrusi galerija AP vasario 29 d. 16 val. kviečia į A.Pakalkos grafikos kūrinių panoramą, sukurtą 1994–2009 m., solidžioje parodoje „Keliamieji metai“.
Keliamųjų metų simbolika neatsitiktinė: ne vien dėl to, kad paroda atidaroma vasario 29-ąją, pasirodančią kas ketverius metus, bet dar ir todėl, jog ketverių metų gimtadienį švenčianti galerija pristato įvairialypę, beveik nerodytą, skirtingais laikotarpiais sukurtą A.Pakalkos grafiką iš meno kolekcininko E.Kelmicko archyvo.
„Danutė Zovienė viename savo tekstų mane pavadino paskutiniu romantiku. Matyt, tam tikra prasme ji neklydo, nes kai kurios temos, kurios atsiveria ir parodoje „Keliamieji metai“, atkeliauja intuityviai – sena architektūra, miesto motyvai, laikinumą atspindintys aptrupėję sienų fragmentai“, – pasakojo parodos autorius.
Vasario 29 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje koncertuos M.Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir smuikininkė R.Mataitytė. Skambės programa „Gyvenimo simfonija“ – F.Liszto, B.Bartoko, A.Dvorako kūriniai. Koncertu bus pagerbtas prieš metus mirusio iškilaus latvių menininko A.Žagaro atminimas. Koncerte skleisis viltingo gyvenimo ir amžinybės tema.
Lietuvos menininkų bičiulio, ilgamečio Latvijos nacionalinės operos generalinio direktoriaus, kino ir dramos teatro aktoriaus, operų režisieriaus A.Žagaro vizionieriškomis pastangomis Latvijos teatras pasiekė įspūdingų kūrybinių aukštumų, o jo globojami solistai pelnė tarptautinį pripažinimą. 2013 m. A.Žagaras pastatė savo vienintelį spektaklį Lietuvoje – R.Wagnerio „Lohengriną“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Kovą kino klasikos vakaruose „Skalvijos“ kino centras pristatys vieną reikšmingiausių kino istorijoje režisierių, scenaristų A.Kurosawą. Dažnai jis vadinamas vakarietiškiausiu japonų kino meistru: jo filmams būdingas dinamiškas montažas, aštrūs konfliktai, stiprūs charakteriai. Kone kiekvienas režisieriaus filmas virsdavo įvykiu kino pasaulyje ir įkvėpė ne vieną Amerikos ir Europos kūrėjų kartą. Kovo 1, 8 ir 15 d. „Skalvijos“ ekrane bus rodoma asmeniškiausia menininko juosta „Sapnai“ (1990 m.).
Kovo 2 d. 18 val. Rašytojų klube – poezijos ir muzikos vakaras „Pasupk mane ant žodžio, iškelk ligi dainos...“, skirtas poeto Just.Marcinkevičiaus gimimo 90-osioms metinėms. Programą atliks aktorė G.Urbonaitė ir Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“, vadovaujamas D.Čičinskienės. Be to, Rašytojų klube veikia fotografės M.Kiaušaitės fotografijų paroda „Beveidžiai“.
Kovo 3 d. 18 val. M.K.Čiurlionio namuose atidaroma A.Mončio (1921–1993) kūrybą pristatanti paroda „Meniniai pasisveikinimai“. Iš A.Mončio muziejaus Palangoje į Vilnių atkeliaus keliolika paveikslų, piešinių ir akvarelių, kurie čiurlioniškoje aplinkoje parodos atidarymo vakarą nebus vieniši pasisveikinimo dalyviai. Tą vakarą skambės autentiškų molinių švilpių, kuriuos Antanas nulipdė, muzika, susirinkusieji matys dokumentinio filmo apie dailininką kadrus, ekrane pasirodys jo didelio formato skulptūros, iškils istorinio likimo sulaukęs Plokščių ąžuolas iš Antano gimtųjų apylinkių.
Apie dailininką kalbės menotyrininkas Viktoras Liutkus, gros Donis ir Žemyna.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras kovo 4 d. 17 val. 30 min. kviečia į Vytauto V.Landsbergio filmo „Vanago portretas“ peržiūrą. Dokumentinis filmas pasakoja apie A.Ramanauską-Vanagą, vieną garsiausių mūsų šalies pokario partizanų vadų. Filme bandoma rekonstruoti šio laisvės kovotojo pasaulėjautą, atskleisti jo dvasios stiprybę ir subtilius asmenybės niuansus remiantis paties Vanago dienoraščiais ir jo artimųjų atsiminimais.
Kovo 5 d. 18 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje vyks fotografės C.Heinermann naujausio albumo „Sibiro tremtys – I dalis Lietuva“ pristatymas. Renginyje dalyvaus profesorius V.Landsbergis, Nyderlandų Karalystės ambasadorė Lietuvoje B.Horbach, „Misija Sibiras“ vadovas A.Fokas ir kiti.
„Sibiro tremtys“ – tai jau antras Nyderlanduose gyvenančios vokiečių menininkės fotoprojektas, susijęs su tragiška Baltijos šalių patirtimi. Pastaroji C.Heinermann knyga yra pirmoji trilogijos apie trėmimus iš Baltijos šalių į Sibirą dalis, joje pateikiama šešių trėmimus išgyvenusių lietuvių portretai, fotografės kelionių po Altajų ir Jakutiją nuotraukos, tremtį išgyvenusio G.Martynaičio piešiniai ir daugybė dar neskelbtų archyvinių nuotraukų. Knygoje surinkta medžiaga leidžia pažvelgti į praeitį ir fotografės užfiksuotą dabartį.
