Iš tarptautinio festivalio išaugęs trijų valstybių teatrų bendradarbiavimas atspindi ir vieną kertinių šių metų kultūros sostinės idėjų – daugiataučio ir įvairias kultūras vienijančio miesto.
Kad Trakai šiemet tapo Lietuvos kultūros sostine išgirdo jau ne vienoje šalyje. Dar sausio mėnesį Vokietijos spaudoje nuaidėjo Trakus pristatantis koncertas Hamburge, o Lenkijos televizijos kanale TVP apie Trakus parodytas reportažas.
Žinią apie šį istorinį Lietuvos miestą šiemet padeda skleisti Lenkijos Žešuvo miesto Vandos Siemaškovos teatras bei Lvovo Marijos Zankoveckos nacionalinis akademinis Ukrainos dramos teatras. Šių dviejų teatrų vadovai tapo Lietuvos kultūros sostinės ambasadoriais.
Prie kultūros sostinės populiarinimo prisideda ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), kuris pagal kultūros sostinės programą šiemet Trakuose parodys net dvi premjeras.
Skleidžia kultūrą regionuose
Lietuvos nacionalinis dramos teatras jau ne pirmus metus aktyviai stengiasi skleisti kultūrą už didžiųjų miestų ribų ir su naujausiais spektakliais, o kartais net ir premjeromis, važiuoja pasirodyti į mažesnius miestelius, sako LNDT komunikacijos projektų koordinatorė Aušra Pociūtė.
Ji priminė, kad 2017 m. Ignalinoje įvyko LNDT dokumentinio spektaklio „Žalia pievelė“ premjera, 2018 m. – Švenčionyse spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ premjera, keturiais „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanotas spektaklis „Durys“ pirmiausiai buvo parodytas ne Vilniuje, o Anykščių kultūros centre.
„2020 metai nėra išimtis. Šiais metais spektaklį „Juliją“, įkvėptą Žemaitės asmenybės, nusprendėme pristatyti Trakuose. Džiaugiamės, galėdami įsilieti į Trakų – 2020 m. Lietuvos kultūros sostinės – meninę programą, užmegzti dialogą su vietos bendruomene, atrasti naujus žiūrovus“, – sakė A. Pociūtė.
Kultūros sostinė jau vasario 21 d. Trakų kultūros rūmuose pasitiks Kirilo Glušajevo spektaklį „Julija“ pagal Sigito Parulskio pjesę. Tai nebus paprasčiausia rašytojos Žemaitės gyvenimo apžvalga ar jos kūrinių inscenizacija. Pagrindinė spektaklio veikėja – tai aktorė Dora, kuriai Žemaitė tampa atrama ir įkvėpimas.
Prasidėjo nuo festivalio
Kaip pasakoja Trakų kultūros rūmų direktorius Eduardas Keizik, bendradarbiavimo tarp teatrų formatas pasiektas atsispiriant nuo tarptautinio teatro festivalio „Trans/misijos“, kuris vyks rugsėjo 13–20 dienomis Trakuose. Anot pašnekovo, tai bus vienas stambiausių teatro festivalių Lietuvoje.
„Jis apims ne tik teatrą, bet iš esmės sujungs visas meno raiškas – muziką, šokį, dailę. Viena iš žodelio trans festivalio pavadinime reikšmių būtent ir nurodo perėjimą iš vienos meninės raiškos į kitą. „Trans/misijos“ jungia menus teatro erdvėse. Tuo pačiu jis reiškia ir valstybinių sienų kirtimą kultūros srityje“, – tikino E. Keizik.
Tai bus jau trečiasis „Trans/misijų“ festivalis, kuris ne pirmus metus migruoja iš vienos šalies į kitą. Ši idėja kilo Žešuvo teatro atstovams, mat 2018 m. visos dalyvaujančios valstybės – Čekija, Slovakija, Vengrija, Ukraina, Lenkija ir Lietuva – minėjo valstybingumo šimtmečius, tad lenkų atstovai sumanė šį bendrumą atskleisti teatro erdvėse. Antrojo teatro festivalio laida vyko Slovakijos Košicės mieste, o kitais metais kelsis į Čekiją.
Praėjusiais metais Lietuvai festivalyje atstovavo Trakų Karališkasis teatras, meno galerija „Fojė“, šokio ir ugnies studija „Čiutyta“ bei muzikinis instrumentinis ansamblis „Serenada“.
Planuojama, kad šiemet „Trans/misijų“ festivalį pradės LNDT, kuris iki tol šiame festivalyje nedalyvavo. Festivalio svečių laukia naujo Jono Vaitkaus spektaklio premjera pagal Augusto Strindbergo pjesę. Šis spektaklis vėliau atidarys naują sezoną rekonstruotame Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Svarbi patirtis
Kaip tvirtina E. Keizik, teatrai-ambasadoriai pirmiausia skleis informaciją apie tai, kad jų teatras – Lietuvos kultūros sostinės partneris. Apie tai reportažą jau parodė ir regioninis Žešuvo miesto televizijos kanalas TVP3.
„Trakai nėra didelis miestas Lietuvos mastu, o bendradarbiaujame su didmiesčiais. Lvovas tai beveik milijoninis miestas, Žešuvas taip pat keliolika kartų didesnis už Trakus.Valstybinių teatrų dalyvavimas mūsų kultūros sostinės programoje suteikia tam tikro prestižo. Tai kartu ir patirtis, kurios pasisemsime iš jų, o jie plačiau papasakos apie Lietuvos istoriją, apie Trakus kaip istorinį miestą. Žinia apie Trakus pasklis dar plačiau“, – sako E. Keizik.
Be to, jo teigimu, tokie kultūriniai ryšiai susisieja ir su pačia kultūros sostinės daugiatautiškumo idėja – jis priminė, kad žvelgiant į Trakų istoriją, tai buvo daugiatautis ir multikultūrinis miestas, kuriame įvairios kultūros ir tautos tarpusavyje susipynė ir draugiškai sugyveno.
Pietūs žino nedaug
Kad tokie ryšiai svarbūs pritaria ir Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas. Jo manymu, tai padės didesnei daliai lenkų sužinoti apie Lietuvą – kad geriau vieni kitus suprastume, abiem šalims reikia turėti apie savo kaimynus daugiau žinių.
„Kultūriškai ir istoriškai Žešuvas visą laiką buvo orientuotas į bendradarbiavimą su Ukraina. Lietuva, ir konkrečiai Trakai, taps vis labiau ir labiau žinomi Lenkijai per tokius kultūros renginius ir ryšius. Pietrytinėje Lenkijoje apie Lietuvą nėra daug žinoma.
Mes kartais įsivaizduojame, kad visa Lenkija žino Lietuvą, tačiau taip yra tik Varšuvoje ir Šiaurės rytų Lenkijoje. Vakarai, pietinė, pietrytinė dalys turi savo kaimynus, į kuriuos ir orientuojasi. Tad matau čia daug pozityvo“, – apie Trakų ir Žešuvo teatro partnerystę sakė E. Borisovas.
Jis pasakoja, kad pastaruoju metu Lenkijos žiniasklaidoje pasirodo nemažai straipsnių apie Lietuvos kultūrą, o praėjusiais metais įvyko tam tikras lūžis – vis geriau suprantama bendra istorija ir kultūra.
„Neseniai į lenkų kalbą buvo išverstas straipsnis apie lietuviškas knygas, pasirodo žinių apie Lietuvoje vykstančius festivalius. Praėjusiais metais buvo labai plačiai nušviečiamas bendras Liublino unijos minėjimas, kadangi daug lietuviškų kolektyvų dalyvavo to minėjimo renginiuose, buvo atvykusios savivaldybių delegacijos.
Sakyčiau, kad kultūriniai, bendradarbiavimo su Lietuva, bendros istorijos klausimai nušviečiami labai teigiamai“, – tvirtino Lietuvos ambasadorius Lenkijoje.
