Apleisti fabrikai kultūros sostinėje
Trečiame pagal dydį Kroatijos mieste, be rūmų, paminklų, bažnyčių, fontanų ir kitų daugmaž tradicinių objektų, yra daug tokių, kurių paprasti turistai gali ir nepastebėti.
Tai picerija Antrojo pasaulinio karo slėptuvėje, jaunimo klubas buvusiame geležinkelio tunelyje, pamatai-lafetai Šiuolaikinio meno muziejaus salėse (ant jų anksčiau stovėjo sunkios staklės: čia buvo liejykla).
Po Jugoslavijos žlugimo apleistos Rijekos gamyklos, fabrikai ir sandėliai – liūdnas socializmo epochos palikimas, kaip ir kiekvienam socialistiniam miestui būdingi miegamųjų rajonų betoniniai namai-dėžutės, iškylantys virš miesto.
Šiais metais ant plokščių šių namų stogų bus įrengti gėlynai, atidarytos parodos.
Kaip Rijeka ėjo iš rankų į rankas
„Įvairovės uostas“ – taip skamba Europos kultūros sostinės devizas. Rijekos istorija taip pat įvairi ir marga, kaip ir jos dabartinis veidas. Tiesą sakant, jį ir suformavo ta istorija.
Čia gyveno keltai, vėliau juos nukariavo senovės romėnai. Žlugus Romos imperijai, miestą užgrobė gotai ir lombardai, nuo XV a. iki pat Pirmojo pasaulinio karo jis priklausė Habsburgų imperijai (austrai vadino Flaumu, italai ir vengrai – Fjume).
Žlugus Austrijos-Vengrijos imperijai, į miestą pretendavo jauna Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė (vėliau – Jugoslavijos Karalystė) ir Italija. Galiausiai jis atiteko Italijai, o jau po Antrojo pasaulinio karo – Jugoslavijai. Dabar tai nepriklausomos Kroatijos miestas.
Taigi Rijekoje galima pamatyti ir senovės Romos vartų liekanas, ir viduramžių tvirtovės griuvėsius, ir impozantiškus Austrijos-Vengrijos monarchijos laikų rūmus, ir italų fašistams būdingus monumentalius statinius, ir baroko stiliaus katedrą, ir stačiatikių cerkvę, ir, žinoma, jau minėtus apleistus fabrikų kompleksus.
Jie taps įvairių kultūros renginių vieta. Suplanuota apie 450 parodų, koncertų, spektaklių. Naujų koncertų ar parodų salių Rijeka nestatė: restauravo ir suremontavo apleistus sandėlius ir fabrikus, pavyzdžiui, jau minėtam Šiuolaikinio meno muziejui.
Rūdijanti prezidento Josipo Broz Tito jachta
Muziejumi virto ir senas laivas „Galeb“ (išvertus – „Žuvėdra“), rūdijęs Rijekos uoste. Kadaise jis gabeno bananus, per karą buvo pertvarkytas į pagalbinį kreiserį, o 1952 metais tapo Jugoslavijos prezidento Josipo Broz Tito – didelio jūrų kelionių mėgėjo – asmenine jachta.
Rijekos miesto valdžia buvusią prezidento jachtą įsigijo aukcione dar 2000-aisiais metais.
Airiškiausias Airijos miestas
Airijos miesto Golvėjaus istorija – ilgaamžė ir audringa. Čia susipynusi stipri normanų ir anglų įtaka, bet dabar būtent Golvėjus rūsčioje vakarų pakrantėje laikomas „airiškiausiu“ iš visų Airijos miestų.
Tradicinės folkloro muzikos tvirtovė liepos antrojoje pusėje rengia garsiausią Airijoje muzikos festivalį, jis taip pat žinomas teatro ir poezijos festivaliais, austrėmis ir lenktynėmis.
Europos kultūros sostinės titulas ne tik labiau išgarsins šį miestą Europoje, bet ir padės sumažinti įtampą Airijos saloje po „Brexito“.
Toliau – tik Amerika
Žavaus universiteto miestelio spalvinguose namuose gyvena jauni, draugiški ir kūrybiški žmonės. Gatvės muzikantai ant kiekvieno kampo užtikrina gerą nuotaiką net per darganą.
„Golvėjus – tai kaip Barselona su lietumi, nes čia lyja 240 dienų per metus“, – sakė kultūros metų programos meno vadovė Helen Marriage.
Nepaprastas miestas viduryje laukinio kraštovaizdžio Europos pakraštyje su vaizdu į Atlanto vandenyną. Kaip pabrėžė H.Marriage: „Kita stotelė – Amerika.“
Ką parengė Golvėjus
Golvėjus parengė programą, kurioje akcentuojamos trys temos: kalba, kraštovaizdis ir migracija. Iš 154 įvairių programos projektų 30 skirta airių kalbai.
Migracija aprėpia tiek pačios Airijos istoriją, tiek kultūrinę ir etninę Europos įvairovę. Ši tema, pabrėžė H.Marriage, turėtų parodyti, ką reiškia būti „šiuolaikine Europos šalimi sunkiais laikais“.
Golvėjus yra už 160 kilometrų nuo Šiaurės Airijos. Sienos artumas kaitina atmosferą Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos. Pesimistai baiminasi, kad tarp Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos ir Europos Sąjungai priklausančios Airijos Respublikos vėl gali padidėti įtampa.
Dešimtmečius trukęs konfliktas tarp Šiaurės Airijos katalikų nacionalistų, kurie reikalavo susijungimo su Airija, ir junionistų protestantų, pageidavusių likti Didžiosios Britanijos dalimi, prislopo, bet galutinai dar neužgesintas. Tūkstančiai žuvusių ir dešimtys tūkstančių sužeistų – toks pilietinio karo, įėjusio į istoriją kaip Šiaurės Airijos konfliktas, rezultatas.
Vienos iš dviejų 2020 metų Europos kultūros sostinių teises Golvėjus perėmė itin laiku. Kaip sakė Airijos ambasadorius Londone Adrianas O‘Neillas, „kultūra mums dabar reikalinga labiau negu bet kada“.
„Kultūra pajėgi pakeisti psichologinį nusiteikimą ir galvoseną“, – pabrėžė Airijos atstovas Didžiojoje Britanijoje 2019-ųjų gruodį per Europos kultūros metų Golvėjuje programos pristatymą.
Airijos prezidentas Michaelas Higginsas taip pat turėjo galvoje padėtį po „Brexito“, kai kalbėjo apie kultūros metų programą kaip apie „šios vietos, visos šalies ir Europos bendrijos, kuriai visi priklausome,“ festivalį.
Vienas 2020 metų Europos kultūros sostinės Airijoje meno projektų yra instaliacija „Borderline“ (pasienio linija), kurią kūrė abiejų žaliosios sienos pusių – Airijos ir Šiaurės Airijos – gyventojai.
Suomių menininkas Kari Kola per Šv.Patriko dieną – kovo 17-ąją – žalia šviesa apšvies Konemaros teritorijos kalnus Golvėjaus apylinkėse.
Akompanuojant rūstiems vėjams, paplūdimyje bus garsiai skaitoma Homero „Odisėja“.
Kanadiečių rašytoja Margaret Atwood, neseniai gavusi jau antrą „Booker“ premiją, taip pat dalyvauja programoje.
Europos kultūros sostinės renginių iškilmingas atidarymas Golvėjuje prasidėjo vasario 1-ąją ir ritosi per visą grafystę iki vasario 7-osios.
„Lonely Planet“ įtraukė Golvėjų į dešimties miestų, kuriuos būtina aplankyti 2020 metais – po Zalcburgo, Vašingtono ir Kairo, sąrašą.
Parengė Milda Augulytė
