Žygeiviai patyrė daug nuotykių ir, be kita ko, įgijo ištikimą pakeleivį – valkataujantį šunį, kuris juos nuo Baltarusijos nulydėjo iki pat Juodosios jūros, o vėliau – iki Krokuvos.
Šunį žygeiviai pavadino Alšiu, nes sutiko jį prie Alšėnų pilies griuvėsių. Vėliau jis gyveno pas vieną ekspedicijos dalyvių Antaną Narmontą, kol 2017-aisiais nugaišo.
Dabar kitas ekspedicijos dalyvis – keliautojas, fotografas ir raitelis Gintaras Kaltenis sukūrė interaktyvią, edukacinę, nuotykių kupiną knygą vaikams ir ne vaikams „Alšis iš Alšėnų“. Ji pristatyta skaitytojams Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje.
Rusvaplaukio mišrūno Alšio istorija išties nepaprasta. 2010 metais, keliaudami Juodosios jūros link, raiteliai pietauti stabtelėjo netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos, prie Alšėnų pilies griuvėsių. Ten pamatė valkataujantį šunį, kuris, gavęs kąsnį kitą nuo žygeivių pietų, ryžosi keliauti drauge su raiteliais.
Alšis kone 2000 kilometrų lėkė paskui žirgus iki Juodosios jūros. Bėgti negalėjo tik tada, kai buvo smarkiai apsirgęs, bet išgijęs vėl leidosi paskui žygio draugus.
Po kelionės Alšis apsigyveno Pakruojo dvare, kur namus rado ir vienintelis žygio eržilas Kaktusas. Vėliau ir šuo, ir žirgas persikėlė į A.Narmonto sodybą. Kol Alšis buvo gyvas, jiedu su Kaktusu buvo geriausi draugai, nė dienos neištveriantys vienas be kito.
Štai kaip žygio dalyvis verslininkas A.Narmontas vėliau prisiminė pažintį su Alšiu: „Kai kirtome Baltarusijos sieną, už 20 km sustojome papietauti Alšėnų piliavietėje. Priminsiu, kad nuo XIII a. Alšėnai buvo LDK Alšios dalinės kunigaikštystės centras, kurį nuo XIV a.pabaigos valdė Alšėnų kunigaikščių giminė. Būtent jos pradininkas Jonas Alšėniškis apie 1390 m. savo valdose pastatė pilį ant upelio kranto.
Ir štai tos pilies griuvėsiuose nežinia kiek laiko gyveno atsiskyrėlis šuo. Jis, pastebėjęs raitelius, pasitraukė į aukštesnę piliavietės vietą, atsargiai stebėjo mūsų draugiją su žirgais, rupšnojusiais žolę.
Kai pietums išsitraukėme kas lašinukų, kas kitokių lietuviškų skanėstų, jų kvapas privertė liesą, bet protingų akių mišrūną prisiartinti prie mūsų. Už drąsą jis buvo karališkai pavaišintas.“
G.Kaltenis ne pirmą kartą grįžta prie istorinio žygio. Dar 2012 metais jis pristatė pirmąją savo knygą „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos“, kuri yra tarsi 2010-ųjų rudenį vykusio 10 mūsų šalies raitelių žygio iki Juodosios jūros ir atgal, skirto paminėti Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui, dienoraštis.
Paklaustas, kaip kilo mintis parašyti knygą apie tą kelionę, autorius sakė: „Sumaniau kaip dovaną visiems jos dalyviams. Rašiau lengvai – eilutės tiesiog liejosi. Gal ir nenuostabu? Nuo mažens mane rašyti skatino tėvas – žurnalistas, istorikas, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas Vytautas Kaltenis. Jaunystėje teko versti, rašyti į spaudą, kurti įvairius scenarijus.“
Nauja G.Kaltenio knyga „Alšis iš Alšėnų“, skirta vaikams ir ne vaikams, – pasakojimas apie kunigaikštį Alšį ir nepaprastą šunį, kuris padarė didžiausią „šunišką karjerą“ pasaulyje: nuo benamio valkatos Baltarusijoje iki Lietuvos premjero krėslo.
Kunigaikštis Alšis gyveno prieš tūkstantį metų ir įkūrė Alšėnus (dabar – Baltarusija). Garsiausi alšėniškiai – Vytauto Didžiojo žmona Julijona ir Jogailos žmona Sofija.
Kunigaikštis kartu su ištikimiausiu draugu šunimi Alšiu ir kitais raiteliais, pasibalnojusiais žirgus žemaitukus, pasinėrė į nuotykių kupiną ekspediciją iki Juodosios jūros. Koja kojon kartu su žygeiviais visur dalyvavęs šuo Alšis tapo žinomiausiu, populiariausiu ir mylimiausiu šunimi herojumi šių dienų Lietuvoje.
Šia knyga ne tik siekiama prisiminti nepaprastą Alšio istoriją, drauge norima paskatinti vaikus ir jų tėvus domėtis Lietuvos istorija, geografija, išskirtinėmis istorinėmis asmenybėmis, vietovėmis ir faktais, kultūriniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) gyvenimu ir istoriniu-kultūriniu palikimu bendrame Europos istorijos kontekste.
Knygos veiksmas vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose LDK teritorijose: Baltarusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje. Alšio istorija pasakojama lengvai ir nuotaikingai, kad vaikai patirtų ir skaitymo malonumą, ir atradimų džiaugsmą, tačiau pasakojimo pagrindą sudaro tikri istoriniai faktai ir asmenybės.
Greta dokumentinių iliustracijų, žemėlapių bei schemų knygai sukurtos originalios meninės iliustracijos. Kad būtų įdomiau skaityti, knygoje „įskiepyti“ videofilmukai, kuriuos galima žiūrėti pasitelkiant išmanųjį telefoną.
Tai – ištraukos apie Alšį iš filmo apie lietuvių raitelių surengtą žygį iki Juodosios jūros. Skaitytojas galės matyti, kaip Alšis bėga su raiteliais, kaip žaidžia pievoje gaudydamas peliukus, kaip gydomas nuo erkės įkandimo, kaip dalyvauja apdovanojimo renginyje Gedimino pilyje.
Neįtikėtini nuotykiai, istoriniai ir geografiniai faktai, senoviniai žemėlapiai ir schemos knygoje pateikti įdomiai, vaikams suprantamu stiliumi, todėl šią knygą drąsiai galima vadinti edukacine ar net alternatyviu Lietuvos istorijos vadovėliu.
Knyga skirta 8–14 metų vaikams, tėvams, mokytojams, keliautojams ir visiems žmonėms, besidomintiems istorija, geografija, paveldu.
Knygos autorius – Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Lietuvos geografų sąjungos narys, publicistas, straipsnių ir knygų autorius, IBBY Lietuvos skyriaus narys G.Kaltenis. Iliustracijų autorė Daiva Kibildytė.
