Pernai filmų gamintojai, pasinaudoję mokesčių lengvatos schema, iš Lietuvos įmonių surinko beveik 7 mln. investicijų filmų gamybai, jie šalyje išleido beveik 23 mln. eurų. Per schemą buvo finansuoti 36 nauji filmai, iš jų – 20 nacionalinių, 8 bendros gamybos ir 8 užsienio.
2019-ųjų pradžioje penkeriems metams pratęsus ir padidinus lengvatą iki 30 proc., gauta dar didesnė grąža. Sėkmingai didėja investicijos, daugėja įgyvendinamų projektų.
Lietuva tapo žinoma ne tik kaip šalis, kurioje galima sklandžiai pasinaudoti finansiniu instrumentu įgyvendinant kino projektus, bet ir patikima, profesionalų nestokojančia kino partnere, kurioje savo projektus įgyvendina net tokie industrijos milžinai, kaip „HBO“ ar „Netflix“.
Prie šalies vardo garsinimo prisidėjo ir daugybę svarbiausių apdovanojimų pelniusio mini serialo „Černobylis“ sėkmės istorija.
Iš viso filmų gamintojai, pasinaudoję lengvata filmams kurti Lietuvoje, 2019 m. išleido beveik 23 mln. eurų. Beveik 15 mln. jų – užsienio kino gamintojai, mūsų šalyje įgyvendinę 8 tarptautinius projektus.
Daugiausiai investicijų surinko kriminalinis „Netflix Original“ serialas „Jaunasis Volanderis“ (rež. Ole Endresenas ir Jensas Jonssonas), kuriamas „Yellow Bird Film & TV Productions“ – net 1,5 mln. eurų.
Serialas buvo filmuojamas Šeškinės mikrorajone Vilniuje, o jo gamyba rūpinosi lietuvių įmonė UAB „Ahil“.
Lietuvos sostinėje, pasinaudojus schema ir surinkus 675 tūkst. eurų investicijų, buvo filmuojamas ir trečias populiaraus norvegų serialo „Okupuoti“ (rež. Erikas Skjoldbærgas, Gunnaras Vikene, Camilla Strøm Henriksen) sezonas. Jame vaidina lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė, o kūrybinėje komandoje iš 120 technikos darbuotojų net 100 buvo lietuviai.
Nacionalinių filmų kūrėjai taip pat vis labiau suvokia mokesčių lengvatos naudą ir vis dažniau pasitelkia schemą filmams finansuoti. 2019 m. Lietuvos gamintojų projektai surinko iki šiol didžiausią investicijų sumą – net 2,3 mln. eurų, o filmų gamybai išleido 7,9 mln.
Didžiausi lietuvių projektai, pernai naudojęsi lengvata, – Lietuvos ir Airijos bendros gamybos filmas „Pilis“ (rež. Lina Lužytė), Šarūno Barto režisuotas filmas „Sutemose“ ir šiuo metu kuriamas Ernesto Jankausko vaidybinis filmas „Deguonis“.
„Šešeri mokesčių lengvatos metai padėjo šalies kino pramonei išplėtoti kokybiškas paslaugas ir įsitvirtinti tarptautinės kino produkcijos žemėlapyje. Mes didžiuojamės galėdami paminėti garsius tarptautinius projektus, kuriuose dalyvavo ir Lietuvos profesionalai.
Ši schema ne mažiau svarbi ir nacionaliniams filmams finansuoti. Pristatomi rezultatai, ypač didėjantis investuotojų skaičius, rodo, kad surastas efektyvus paskatų modelis sudarant sąlygas talentingiems žmonėms įgyvendinti savo idėjas, kuriant didesnės pridėtinės vertės produktus ir geriau atliepiant paties kino sektoriaus plėtros poreikius,“ – džiaugėsi Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.
Iš viso per 2014–2019 metus, pasinaudojus lengvata, į filmų gamybą jau investavo 151 Lietuvos įmonė, o bendrai buvo pritraukta 112 mln. lėšų filmams kurti.
Per šešerius metus tuo buvo pasinaudota 157 filmų finansavimui – investicijos skirtos 67 nacionaliniams kino projektams, 41 užsienio filmui ir 49 bendros gamybos filmams.
2014 m. Lietuvoje įsigaliojusios pelno mokesčio lengvatos tikslas yra filmų kūrėjams sudaryti palankias kino gamybos sąlygas mūsų šalyje. Ja gali pasinaudoti Lietuvoje veikianti verslo įmonė, neatlygintinai suteikdama lėšų filmo gamintojui ir taip mažindama apmokestinamąsias pajamas bei mokamą pelno mokestį.
2014 m. Lietuvoje įsigaliojusios pelno mokesčio lengvatos tikslas yra filmų kūrėjams sudaryti palankias kino gamybos sąlygas mūsų šalyje. Ja gali pasinaudoti Lietuvoje veikianti verslo įmonė, neatlygintinai suteikdama lėšų filmo gamintojui ir taip mažindama apmokestinamąsias pajamas bei mokamą pelno mokestį.
Ši lengvata ne tik sudaro palankesnes sąlygas kino gamybai Lietuvoje, bet yra naudinga ir kitiems sektoriams.
Išaugusios filmų gamybos apimtys suteikia tūkstančius laikinų darbo, atvykstant filmavimo grupėms iš užsienio didėja viešbučių užimtumas, skatinamas kavinių, restoranų verslas, transporto bei nuomos paslaugų sektoriai.
Prognozuojama, kad audiovizualinių paslaugų eksporto rinka Lietuvoje per artimiausius metus plėsis, taip pritraukdama dar daugiau užsienio investicijų.
