J.Kulikauskas taip pat kuria ir koncertuoja kaip solo atlikėjas – jo „Future Cello“ projekto kūryboje violončelės skambesys persipina su elektronikos garsais.
Trečiadienį, sausio 29 dieną, sostinės klubo „Kablys“ scenoje „Future Cello“ pristatys naujausią programą „Beautiful World“, kurioje skambės tiek labiausiai pamilti, tiek naujausi kūriniai. Tuo tarpu publiką stebins didelis draugų būrys prisijungiantis šia proga, tarp kurių ir dainininkė Jurga Šeduikytė. Koncerto proga kalbamės su artėjančiam pasirodymui besiruošiančiu Justu Kulikausku.
– Justai, violončelę esate įvaldęs nuo vaikystės – kuo šis instrumentas yra ypatingas? Kuo jis Jums asmeniškai yra artimas?
– Violončelė buvo kartu su manim nuo pat mažens – pirmiausia todėl, kad šiuo instrumentu groja mano tėvas, grojo senelis, taip pat ir mano dėdė. Laikyti stryką išmokau turbūt, kai man tebuvo dveji. Visuomet atrodė sunkiai įsivaizduojama, kad galėčiau negroti violončele. Šis instrumentas – neatsiejama mano dalis.
– Prisidedate prie įvairių muzikinių projektų bei juos kuriate – savo talentus realizuojate grodamas su garsiausiais šalies orkestrais ir atlikėjais, dalyvaudamas novatoriškų projektų veikloje bei rengdamas solo pasirodymus kaip „Future Cello“. Kuo šios patirtys skiriasi ir kurios Jums asmeniškai galbūt teikia daugiausiai malonumo?
– Taip, projektų yra išties įvairių. Mėgstu dirbti su įvairiais atlikėjais ir tuo pačiu labai įvairiais muzikiniais žanrais. Tačiau man labiausiai prie širdies yra kurti ir atlikti savo paties muziką. Turbūt tuomet galiu geriausiai realizuoti savo idėjas ir kūryboje apjungti viską, kas man patinka muzikoje.
– Nepaisant jauno amžiaus, jau esate sulaukęs pripažinimo Lietuvoje ir užsienyje. Ką Jūs pats laikytumėte didžiausiu savo karjeros pasiekimu?
– Tikrai būtų sunku išskirti kažkurį vieną dalyką. Kiekvienas įvykis mano muzikinėje karjeroje ar asmeniniame gyvenime man yra ypatingas ir reikšmingas tobulėjant kaip muzikantui bei asmenybei.
– Savuose „Future Cello“ pasirodymuose nevengiate akademinės muzikos ir populiariosios kultūros sankirtų. Kuo populiarioji kultūra gali būti įdomi kaip kūrybos įkvėpimo šaltinis? Kokių naujų galimybių suteikia akademinei muzikai?
– Suprantu, kad daugeliui norisi įvardinti, apibrėžti muzikos stilius, žanrus, tvarkingai sudėlioti muzikinę kūrybą į tam tikras „lentynėles“. Vis tik aš tokių skirstymų vengiu – negroju nei akademinės, nei pop muzikos. Man tai yra tiesiog muzika. Mano manymu, ji neprivalo turėti jokių ribų ar apibrėžimų. Egzistuoja tik skirtingos meninės išraiškos priemonės, kurias norint siekiamo rezultato galima naudoti visais įmanomais būdais.
– Jūsų muzikiniai interesai vien grojimu violončele neapsiriboja – prodiusuojate, rašote dainas, esate hip-hop ir R&B muzikos atlikėjas. Ar akademinis muzikinis išsilavinimas pasitarnauja ir šiose sferose? Ką atrandate šiose srityse?
– Mano muzikiniame kelyje buvo daug skirtingų veiklų ir patirčių. Neabejoju, kad daug naujų atradimų laukia ir ateityje. Man visuomet patiko labai įvairi muzika, kurią visada norėjosi pačiam patirti „savo kailiu“. Mokiausi prodiusuoti įvairių stilių muziką, bet galiausiai viskas tiesiog tampa priemone sukurti kažką savito. Akademinis išsilavinimas tam taip pat gali pasitarnauti – jis suteikia detalesnį supratimą apie muziką ir įprotį nuolat mokytis, analizuoti.
– Artimiausias „Future Cello“ koncertas – „Beautiful World“ – įvyks klube „Kablys“. Ar pasirodymai tokiose klasikinei muzikai mažiau įprastose vietose kuo nors skiriasi nuo grojimo tradicinėje klasikinės muzikos aplinkoje? Kokio koncerto gali tikėtis „Kablyje“ susirinkę klausytojai?
– Be abejo, skiriasi! Jei atvirai, man turbūt labiau patinka groti ne akademinėje aplinkoje. Ji suteikia tam tikros vidinės laisvės ir suteikia artimesnio kontakto su publika galimybes. Kalbant apie būsimą koncertą, manau, klausytojai gali tikėtis kontrastingos, daug žanrų bei emocijų apimančios muzikos, kurią apjungs violončelės garsai ir papildys šviesų šou.
– Kokios patirtys, idėjos labiausiai įkvepia „Future Cello“ kūrybą? Ar koncertų metų daug erdvės lieka improvizacijai? O gal kaip tik viską suplanuojate iki smulkmenų? Ką norite papasakoti, perteikti savo muzika publikai?
– Kiekvieną kartą mane įkvepia skirtingi dalykai. Kartais tai gali būti tam tikra emocija, patirtis, suvokimas. Kartais – tiesiog įdomi idėja ar net vienas įdomus garsas. Ruošdamasis koncertams mėgstu viską gerai suplanuoti, surepetuoti.
Tuomet galiu jaustis užtikrintai ir patogiai. Gerai pasiruošus atsiveria galimybės ir improvizacijai – įkvėptas publikos ar aplinkos visuomet galiu nukrypti nuo pirminio plano. Tikslas visuomet yra vienas – muzika perteikti publikai savo pasaulio matymą, kuris kiekvienas klausantis gali patirti ir suvokti labai skirtingai.
