Plakato formos genealoginis medis buvo išleistas lietuvių, vokiečių bei rusų kalbomis.
V.Juraitis teigė, kad Mažosios Lietuvos lietuvių literatūros pradininko, poemos „Metai“ autoriaus Kristijono Donelaičio (1714–1780 m.) giminės istoriją prieš kurį laiką buvo pradėjęs tyrinėti poeto giminaitis Vokietijoje Lutzas Wenau (1930–2007 m.). Šis pedagogas parašė knygą apie K.Donelaitį, Tolminkiemį, kuriame poetas bei evangelikų kunigas gyveno beveik keturis dešimtmečius.
„Mes ištraukėme senus L.Wenau segtuvus ir tęsėme darbą“, – pasakojo marijampoliečiams V.Juraitis ir pasidžiaugė, kad gausi K.Donelaičio giminė – tik garbingi žmonės: ūkininkai, teisininkai, kunigai, siuvėjai.
Ne vienam jų anuomet buvo suteiktas kilmingas Gumbinės piliečio vardas. Toks garbingas įvertinimas, pavyzdžiui, buvo skirtas vienam Donelaičių giminės aludariui.
„Šį medį lipdėme su mokslininkais, iš viso dirbo septyni žmonės. Dr. N.Kitkauskas daug metų bendravo su dar buvusiais gyvais K.Donelaičio giminaičiais, todėl jo konsultacijos buvo labai vertingos.
Dar vienas informacijos šaltinis – Mažosios Lietuvos Gumbinės regiono archyvai. Apie Tolminkiemio parapiją vertingos medžiagos yra Prūsijos archyve, kuris saugomas Berlyne“, – sakė V.Juraitis.
Poeto giminaičiai Curtas Donalies (1909–1994) bei Lutzas Wenau, pradėję kurti Donelaičių genealoginį medį, sukaupė daug medžiagos, kuri buvo panaudota kuriant lietuvišką Donelaičių medžio versiją.
Yra žinoma, jog evangelikų liuteronų kunigas K.Donelaitis gimė daugiavaikėje laisvųjų valstiečių šeimoje. Jis buvo vedęs, vaikų nesusilaukė.
Genealoginio medžio sudarytojai daugiau informacijos rado apie tris K.Donelaičio brolius nei apie tris jo seseris.
Kunigo bei poeto pusbrolis Jurgis Albertas Donelaitis (1719–1792 m.) turėjo 18 vaikų, tačiau rašytiniuose šaltiniuose apie juos nepavyko rasti daugiau duomenų.
K.Donelaitis Tolminkiemyje pastoriavo 37 metus. Jis už savo lėšas pastatė našlių prieglaudą, atnaujino kleboniją, prisidėjo prie mūrinės bažnyčios statybos bei sudegusios mokyklos atstatymo.
Nors poetas dažniausiai minimas kaip į daugelį kalbų išverstos bei UNESCO 1977 m. į Europos literatūros šedevrų biblioteką įtrauktos poemos „Metai“ autorius, literatūriniame jo palikime yra ir šešios pasakėčios.
K.Donelaitis buvo palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje. 1971–1979 m. Tolminkiemyje buvo kuriamas muziejus, restauruojami pastatai. Projekto autorius – architektas N.Kitkauskas.
Į Donelaičių giminės genealoginio medžio pristatymą susirinkusiems marijampoliečiams V.Juraitis kalbėjo turįs vilties, jog šis darbas žmones turėtų paskatinti susidomėti savo šaknimis.
Marijampolės K.Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė teigė, jog į renginį neatsitiktinai buvo pakviestas iš Vilkaviškio krašto kilęs studentas Jokūbas Danilaitis: vaikinas jau penkerius metus sudarinėja savo giminės medį.
J.Danilaitis sakė, jog tyrinėjimams pradžią davė jo tėvų bei močiutės pasakojimai, o vėliau giminės šaknų jis ieškojo specialiuose interneto portaluose, archyvinėse metrikų knygose.
V.Juraitis pasakojo, jog Donelaičių pavardės forma per šimtmečius keitėsi: kunigo bei poeto pavardė kartais buvo rašoma lotyniškai Donalitius, vėliau rašyta Donaleitis, Doneleitis, Donalies.
Vokietijoje, pavyzdžiui, gyvena apie 10 asmenų, turinčių pavardę Doneleit, o sutrumpintą formą Donalies – net 70 asmenų. Lietuvoje yra apie 60 šeimų, turinčių pavardę Donelaitis, Donėlaitis, Danielaitis, Danilaitis.
Todėl kas galėtų paneigti, jog ir Jokūbo Danilaičio giminė gali būti viena iš gausios K.Donelaičio giminės atšakų?
Apie archyvus bei galimybes sužinoti parapijiečių šeimos istoriją renginyje pasakojo Marijampolės evangelikų liuteronų parapijos kunigas Vaidas Klesevičius, o apie galimybes pasinaudoti archyvuose saugomais šaltiniais, nuo ko pradėti giminės šaknų paieškas – Marijampolės apskrities archyvo direktorius Rimvydas Urbonavičius.
K.Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius priminė, jog ateinančiais metais draugija švęs 100 metų jubiliejų: „Prieš šimtmetį ją įkūrė Klaipėdos žmonės, K.Donelaičio asmenyje matę ne tik poetą“.
G.Skamaročius akcentavo pirmojo lietuvių pasaulietinio poeto reikšmę tautinei savimonei.
Beje, žmonės, išsamiau susipažįstantys su K.Donelaičio asmenybe, dažnai nustemba sužinoję, jog kunigas ir poetas gamino barometrus, termometrus, optinius stiklus, laikrodžius ir net fortepijonus.
Donelaičių giminės genealoginio medžio pristatyme Kybartų K.Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Nijolė Černauskienė pasakojo, jog šis medis bus naudojamas pamokose, sudominant mokinius poeto asmenybe.
Pedagogė pademonstravo Mažosios Lietuvos žemėlapį, kurį ji sudarė kartu su moksleiviais.
Besidomintieji Mažosios Lietuvos istorija, joje gyvenusiais ir kūrusiais šviesuoliais išsamios informacijos randa nuo 1992 m. K.Donelaičio draugijos leidžiamame žurnale „Donelaičio žemė“. Jis platinamas ir Karaliaučiaus bei Suvalkų krašte.
