Po ilgos petraukos – Š. Banevičiaus sugrįžimas: „Apie tai kalbėti sunku, tylėti – dar sunkiau“

Kiekviena Džokerio personažo interpretacija sulaukia didelio žiūrovų dėmesio, o jį suvaidinę aktoriai – šlovės, bet nekaltą klouną, nešantį gėrį ir juoką, komiksų kūrėjai pavertė blogio ir chaoso simboliu. Šiandien Džokeris simbolizuoja ir kiek kitokią emocinę temą, po linksmo, sėkmingo ir gražaus žmogaus kauke, viduje slepiasi chaosas ir vienatvė.

„Galvoje seniai kirbėjo mintis kokį nors visiems gerai žinomą, stereotipinį ekrano personažą perkelti į teatro sceną, pateikti jo savitą interpretaciją ir per jį papasakoti netikėtą istoriją. Džokeris pasirodė tam itin tinkamas, nes jis pats savaime yra labai teatrališkas, jame yra siaubo, dramos, komedijos, paslapties,- žodžiu visko, ko reikia spektakliui“, – pasakoja Šarūnas.

Kuriamame spektaklyje Džokeris bus ne personažas, o atspindės šių dienų pagrindines būsenas, kuomet nebesusitvarkoma su vidiniu ir išoriniu chaosu, kuomet nebesusikalbama nei su savimi, nei su išoriniu pasauliu, kai jautiesi tarsi būtum likęs vienas žmogus tarp klounų, arba vienas klounas tarp žmonių.

„Spektaklis yra apie mus supančias priklausomybes. Ir ne vien apie priklausomybę nuo svaigalų, kalbėsime apie priklausomybę nuo žmogaus, nuo santykių, nuo santykiavimo, nuo dėmesio, nuo pirkimo, nuo darbo, nuo interneto, nuo kančios. Tokios nejaukios temos, kaip savižudybė, priklausomybė, psichikos sutrikimai ir kitos dvasinės ligos iš Džokerio lūpų suskamba kitaip, ligos įgauna netikėtų spalvų ir išradingų pamąstymų“, – atvirauja Šarūnas.

Šį spektaklį kurti kūrėjus paskatino dar vis tebesklandantys mitai apie priklausomus žmones, baimė ir gėda kalbėti apie problemas. Dažnai matome, jog šalia esančio žmogaus, pažįstamo, kolegos gyvenimas byra į šipulius, tačiau padėti dar vis nesugebame.

„Mano kuriamas Džokeris išgyvena krizę, gal amžiaus, gal dar kokią kitą, turi polinkį į depresiją, nekenčia savo darbo, kaip ir kitų gyvenimo sudedamųjų dalių“, – atskleidžia Š. Banevičius. „Klouno gyvenimas ima griūti kaip kortų namelis: jis praranda mylimą žmogų, nemylimą darbą, namus ir bet kokį ryšį su išoriniu pasauliu. Tai sudėtinga ir skausminga situacija, kurią šiandien gali išgyventi ir Jūsų artimas žmogus“.

Šiandien žmogus gali pasimesti tarp daugybės laimės receptų, įvairių koučerių, šamanų, motyvatorių ir kitų sėkmės žinovų, darosi vis sunkiau atskirti kas yra tikra, o kas tik saugi kaukė ar reklama, tačiau užuot mokę kaip daryti, o kaip nedaryti, kūrėjai tikisi, jog žiūrovams jie atvers langą, pro kurį bus galima pamatyti savo artimo, kolegos, draugo, šeimos nario vidines būsenas, išgyvenimus, apie kuriuos jis nedrįsta kalbėti: „Išgyvenant sudėtingą etapą vieną dieną neišvengiamai reikia priimti sprendimą. Paklausite, kodėl Džokeris? Žmonės stipriai įklimpę į kokią nors priklausomybę yra savotiški džokeriai, tvirtai įsikibę laikosi vienos ir tos pačios kaukės, bijodami susitikt su tikruoju savim taip ir šiame spektaklyje Džokeris bandys nusivalyti aukos grimą, nusiplėšti tą kaukę ir pažiūrėti, kas po ja slypi iš tikrųjų“, – pasakoja Š.Banevičius.

Šiame spektaklyje, sudėtingoms temoms suskambėti ir pasiekti žiūrovą padės gyvai atliekama muzika. Tarp sudėtingų temų ir eilučių nebus paslėptų sudėtingų metaforų, tarp eilučių bus muzika.

„Labai džiaugiuosi tuo, jog spektaklio idėja patikėjo talentingas muzikantas Kęstutis Vaitkevičius, jo atliekama muzika nėra spektaklio fonas, ji atlieka itin svarbų vaidmenį ir tampa pilnaverčiu istorijos pasakotoju, taip pat mums talkins puikaus balso savininkė atlikėja Petunija, todėl žiūrovas gaus dvigubą bilietą: vienas į spektaklį, kitas į profesionalų ir kokybišką koncertą“ – juokauja Š. Banevičius.

Išankstinė spektaklio premjera, kviestiniams svečiams įvyks vasario pabaigoje, spektaklio premjera kovo 11 d. Marijampolėje.