Laimos Bronislavos Pučkoriūtės pavardę tikrai galima įtraukti į Lietuvos kultūrai labai nusipelniusių asmenybių sąrašą, ne tik kūrusių sudėtingu ideologinių bei politinių suvaržymų laikotarpiu, bet ir tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis sugebėjusių su inteligentui deramu orumu ir sumanumu prisidėti prie Lietuvos meninės kultūros sklaidos bei raidos.
„Kultūros barai“ buvo tarsi kultūrinės ir meninės rezistencijos forpostas sudėtingais sovietinės okupacijos laikais, atgaiva menininkams bei visai Lietuvos inteligentijai.
Dirbdama nuo mėnraščio įkūrimo pradžios bei keičiantis žurnalo redaktoriams (Antanas Jonynas buvo redaktorius 1964 m., Aleksas Baltrūnas – 1965-1972 m., Vidmantas Vizgirda 1978-1980 m., Vilchelmas Chadzevičius 1986-1992 m., Bronys Savukynas 1992-2008 m.) L. B. Pučkoriūtė ketvirtį amžiaus kūrė meninį žurnalo vaizdą ir įvaizdį, kurį žurnalas yra išlaikęs iki šių dienų.
Gimusi Kėdainiuose 1931 m., Laima Bronislava Pučkoriūtė nuo 1951 m. studijavo Valstybiniame dailės institute (dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje). Mokydamasi pas Joną Mackonį, Juozą Kėdainį pasižymėjo kaip puiki piešėja. Leonas Žuklys ypač vertino jos gebėjimus ir net leisdavo koreguoti kitų studentų darbus. Menininkė studijavo kartu su Juozu Adomoniu, Genovaite Jacėnaite, Stasiu Krasausku, Juozu Galkumi, Antanu Kmieliausku, Aldona Skirutyte ir kitais. Nuo 1950 m. dalyvavo Respublikinėse dailės parodose ir Respublikinėse ekslibriso parodose.
1957 m. baigusi mokslus, L. B. Pučkoriūtė buvo priimta į Lietuvos dailininkų sąjungą, aktyviai dalyvavo parodose, surengė personalines parodas 1981, 2001, 2002, 2011 metais, bet daugiausiai dirbo knygų dailininke. Kūrė ne tik knygų viršelius, aplankus, bet ir iliustracijas, pasitelkdama lino, medžio raižybos, litografijos technikas, piešinius plunksnele, teptuku, tušu.
Menininkė apipavidalino daugiau negu 40 knygų. 1957 m. buvo išleistas Juozo Baltušio romanas „Parduotos vasaros“, pirma dailininkės iliustruota knyga. Knygos meninis vaizdas, iliustracijos – grafikės diplominis darbas. Menininkė buvo Mykolo Sluckio „Vėjų pagairėje“, „Mums geriau nesusitikti“, Povilo Širvio „Beržų lopšinė“, Antano Venclovos „Draugystė“, Romualdo Kašausko „Saloje“, Algimanto Čekuolio „Perkūnas netrenkia į laivą“ dailininke. L. B. Pučkoriūtė iliustravo Juozo Baltušio „Nežvyruotu vieškeliu“, „Parduotos vasaros“ pirmą ir antrą (1969) dalį, sukūrė šioms knygoms puikius, stilizuotus poetizuotus raižinius.
Nuo 1957 m. Laima Bronislava Pučkoriūtė bendradarbiavo su Valstybine grožinės literatūros leidykla, nuo 1958 m. dirbo žurnalo „Moksleivis“ menine redaktore, o 1965 m. pradėjo dirbti mėnraščio „Kultūros barai“ menine redaktore. „Kultūros barai“ tada ryškiai išsiskyrė bendrame kontekste, nes publikavo meno kūrinių reprodukcijų, meninės fotografijos darbų bei kūrėjų fotografinių portretų, spausdino naujausius poetų, prozininkų tekstus, parodų apžvalgas su iliustracijomis, supažindindavo su architektūros, dizaino naujovėmis.
Dirbdama „Kultūros baruose“ menininkė turėjo galimybę bendrauti su tuometiniu Lietuvos kultūriniu avangardu, ji išraižė, nupiešė P. Ilgūno, B. Savukyno, P. Širvio, K. Sajos, J. Mikelinsko, V. Rudoko, V. Gečo ir kitų menininkų knygos ženklus. Būdama puiki portretistė per redakcijos posėdžius piešdavo kolegas natūralioje aplinkoje ar diskutuojančius. Šie portretai ir dabar yra aktualūs, turi didelę išliekamąją vertę.
1966 m. menininkei buvo įteiktas Diplomas II už „Kultūros barų“ meninį apipavidalinimą Sąjunginiame apipavidalinimo ir poligrafijos konkurse bei 1967 m. Diplomas III už knygos „Perkūnas netrenkia į laivą“ apipavidalinimą Knygos meno konkurse. 1981 m. L. B. Pučkoriūtė buvo apdovanota ženklu „Lietuvos TSR kultūros žymūnas“, tais pačiais metais dailininkei buvo įteiktas Kultūros ministerijos garbės raštas.
Laima Bronislava Pučkoriūtė dirbo „Kultūros barų“ žurnalo dailininke iki 1991 m. Ji buvo ilgametė, itin kūrybinga redakcijos narė. Lietuvos intelektualų branduolys tuo metu sudarė redakcinę kolegiją, kuriai priklausė: Aleksas Baltrūnas, Vidmantas Vizgirda, Osvaldas Aleksa, Vilchelmas Chadzevičius, Bronius Savukynas, Alfonsas Eidintas, Rūta Gaidamavičiūtė, Donatas Katkus, Vytautas Kavolis, Viktoras Liutkus, Ramunė Marcinkevičiūtė, Vytautas Radžvilas, Krescencijus Stoškus, Jonas Tauginas, Romualdas Ozolas, Laima Marija Petrusevičiūtė, Rūta Oginskaitė, Juozas Grikienis, Algimantas Čižauskas, Tadas Teseckas, Ignas Pikturna, Marcelijus Martinaitis, Gražina Martinaitienė, Ema Mikulėnaitė, Antanas Gudelis, Irena Mikšytė, Mindaugas Marcelis, Regina Kriukelienė. Tai buvo vienintelis ryškiausias kultūros leidinys, kuris skleidė laisvą žodį apie kultūrą spausdino intelektualius ir profesionalius straipsnius, nepaisė ideologinių sovietinių nuostatų.
Dailininkė bendravo ir bendradarbiavo su tokiomis asmenybėmis kaip Juozas Baltrūnas, Algimantas Kunčius, Antanas Sutkus, Tomas Venclova, Algimantas Patašius, žurnalistė Leonora Mykolaitytė, Antanas Kmieliauskas, Stasys Krasauskas, Arūnas Tarabilda, Domicelė Tarabildienė, Dalia Mataitienė, Paulius Širvys, Algimantas Čekuolis, Rimantas Dichavičius, Viktoras Miliūnas ir kt.
Po ketvirčio amžiaus darbų „Kultūros baruose“, pasitraukus iš aktyvios darbinės veiklos menininkė toliau aktyviai kūrė, tobulino aliejinės pastelės technika kuriamų darbų stilių. Jos peizažinės miniatiūros ne vienoje parodoje žavėjo žiūrovus savo impresionistine maniera, poetiškumu ir nuostabiais koloritais.
Laimos Bronislavos Pučkoriūtės darbai, leistas žurnalas, knygų grafika, estampai, kolegų portretai, pastelės, akvarelės viso gyvenimo darbai dar ilgai išliks mūsų atmintyje, Lietuvos dailės istorijoje tarp iškiliausių, Lietuvos kultūrai itin nusipelniusių asmenybių vardų.
Lietuvos dailininkų sąjungos vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą velionės giminaičiams, kolegoms bei visiems pažinojusiems dailininkę.
