Klaipėdos krašto dienos iškilmės prasidės 10 val. 30 min. Klaipėdos sukilimo politinio vadovo Erdmono Simonaičio kapo Lėbartų kapinėse bei Jurgio Lėbarto, Tilžės akto (reikalavusio prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės) signataro, buvusio šaulio kapo Joniškės kapinėse lankymu 11 val.
Nuo vidurdienio renginiai persikels į miesto centrą, kur 12 val. Skulptūrų parke, prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams, vyks iškilminga ceremonija, pagerbianti žuvusius sukilimo metu. Dalyvaujant Klaipėdos įgulos kariams, šauliams, kariniam pučiamųjų orkestrui, Lietuvninkų bendrijos atstovams bei garbės sargybai, pagarbą salvėmis atiduos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai.
Švenčiant suvienytą Lietuvą Laikrodžių muziejaus kiemelyje 12 val. 30 min. pasigirs ir Klaipėdos kariljono melodija, nuvilnijanti iki pat paminklo vieningai Lietuvai „Arka“. Čia nuo 16 iki 22 val. įsižiebs Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vėliavas atspindinti žvakių instaliacija. Tradiciškai ant paminklo iškils Mažosios Lietuvos vėliavos ir plevendamos primins Klaipėdos krašto žmonių drąsą Lietuvai reikalingą akimirką.
Pagerbiant sukilėlius 17 val. 30 min. prasidės Aloyzo Varkalio rengiamos eitynės su deglais. Ši šviesų upė plauks nuo Teatro aikštės iki pat Skulptūrų parke esančio paminklo „Už laisvę žuvusiems“ 1923 m. sukilime.
17 val. Mažosios Lietuvos muziejuje istorikas, rašytojas, diplomatas ir profesorius Alfonsas Eidintas įtrauks į pokalbį apie 1923 m. „pūgą prie Mėmelio“. Lygiagrečiai muziejuje bus pristatyta ir dokumentinė paroda „Klaipėda, 1923 m. sausis“.
Tuo Klaipėdos krašto dienos minėjimas nesibaigs. Atėjus savaitgaliui sausio 17–18 d. jau 18-ąjį kartą įvyks naktinis žygis „Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“. Žygis bus skiriamas Lietuvos kariuomenės atkūrimo 30-mečio jubiliejui paminėti. Žygeiviai vėlai vakare susitiks prie Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos (Kvietinių g. 28, Gargždai), o rytą pasitiks Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos patalpose (S.Daukanto g. 31, Klaipėda).
Norinčių žygiuoti per naktį kasmet vis daugėja. Pirmaisiais žygio metais pramintais Klaipėdos sukilimo dalyvių takais leisdavosi maža 15–20 žmonių, grupelė. Praėjusiais metais ji išaugo net iki 2600 dalyvių, šiemet planuojančių leistis į naktinę kelionę apie 3000.
Sausio 15-osios renginius organizuojančios įmonės „Creators 76“ kūrybos vadovas Marius Tumšys taip pat atkreipė dėmesį, jog Klaipėdos krašto diena visuomenei kasmet tampa vis svarbesnė. Žmonių renginiuose daugėja, jie tampa sąmoningesni.
„Daugėja ne tik einančių į naktinį žygį, pastebiu, kad vis daugiau mieste iškeltų Mažosios Lietuvos vėliavų ir vis daugiau žmonių žinančių, ką ši vėliava simbolizuoja. Prie renginių prisidedančių jaunimo organizacijų būrys gausėja. Pasirodo, tai, kad tampame vis labiau kosmopolitiški, nekenkia mūsų patriotizmui, savo šaknis imame dar labiau vertinti“, – kalbėjo M.Tumšys.
Sausio 15-osios dienos minėjimo renginiuose labai laukiamos ir moksleivių bei darželinukų grupės, Tikimasi, kad dalyvavimas tokiuose renginiuose gyvai stebint istorinių įvykių įprasminimą padės ugdyti jaunosios kartos sąmoningumą.
Klaipėdos sukilimas – tai svarbus politinis ir karinis žingsnis tarpukario Lietuvos istorijoje. Prieš 97 metus, 1923 m. sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto žmonės sukilo prieš tuo metu čia vyravusią Prancūzijos valdžią ir jėga atsiėmė Klaipėdos kraštą. Tą dieną jis vėl tapo Lietuvos dalimi.
Renginius, skirtus paminėti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos dieną organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybė ir ragina ne tik kartu pagerbti žuvusius, bet ir pasidžiaugti vienybe.
