Pirmoje koncerto dalyje skambės vokiečių kompozitoriaus Felixo Mendelssohno Koncertas smuikui ir orkestrui op. 64 e-moll, kurį kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru grieš tarptautinių konkursų laureatė smuikininkė Ingrida Rupaitė.
Ji pasidomėjo ir atliekamo kūrinio istorija. „Tai antrasis devynioliktojo amžiaus vokiečių kompozitoriaus F.Mendelssohno sukurtas Koncertas smuikui. Pirmasis d-moll, kurį jis parašė būdamas vos trylikos, labai panašus į Wolfgango A.Mozarto ir Ludwigo van Beethoveno kūrinius. O štai antrasis, e-moll, buvo parašytas 1844 m., likus vos trejiems metams iki kompozitoriaus mirties, ir yra pelnytai laikomas vienu geriausių ir populiariausių jo kūrinių.
Grakščia forma, išraiškinga melodika jis niekuo nenusileidžia W.A.Mozarto, L.van Beethoveno, Johanneso Brahmso ar Piotro Čaikovskio opusams. Šio Koncerto grožio ir emocionalumo raktas – pirmosios dalies pagrindinė tema: dramatinė, aistringa, kupina lyrinio polėkio. Antroji Koncerto dalis – jautri ir elegantiška, o trečioji – tai džiaugsmingas, jaudinantis scherzo finalas. Kūrinį vainikuoja energija ir šviesa. Prieštaraudamas ano laiko kompozitorių praktikai, F.Mendelssohnas pats nurodė Koncerto kadenciją, ją natūraliai susiedamas su kūrinio stiliumi ir forma“, – su užsidegimu pasakojo I.Rupaitė.
Smuikininkė sakė, kad jai didelė garbė ir laimė pirmą kartą atlikti šį šedevrą kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru ir jo vyriausiuoju dirigentu Tomu Ambrozaičiu.
„F.Mendelssohno Koncertas smuikui ir orkestrui op. 64 e-moll – tai vienas iš pirmų tokio pobūdžio kūrinių, atliekamų be Koncerto dalis skiriančių pertraukėlių, prie kurių esame pratę. Taigi šis romantiškas Koncertas grojamas neišskiriant dalių“, – pasakojo dirigentas.
Antroje programos dalyje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras publikai dovanos uvertiūras iš įvairiais laikais uostamiestyje atliktų puikiai žinomų operų: Eduardo Balsio „Kelionės į Tilžę“, Charles'io Gounod „Fausto“, Giuseppe Verdi „Traviatos“, Richardo Wagnerio „Skrajojančio olando“ ir Georges'o Bizet „Karmen“. Nuskambės ir uvertiūra iš nebaigtos kompozitoriaus Juozo Gruodžio operos „Šarūnas“.
„Pastarasis kūrinys retai atliekamas, tad publikai tikrai bus įdomu tai išgirsti. Švęskime garbingą jubiliejų kartu su gera simfonine muzika“, – kvietė T.Ambrozaitis.
Anot jo, Klaipėdoje minima Muzikinio teatro 200 metų sukaktis – labai svarbus įvykis, rodantis, kad muzikinės kultūros lygis Mažojoje Lietuvoje neatsiliko nuo Didžiosios Lietuvos, o dažnai ją ir pralenkdavo.
„Opera ir dabar labai svarbi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare: nors nesame operos teatras, ji yra mūsų duona. Jei Muzikiniame teatre negali būti pastatyta opera, galima abejoti tokio teatro veiklos prasmingumu. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare operų nemažai, ir tuo džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Tai įrodo, kad visos teatro grandys yra visavertės, o teatro variklis tinkamas naujiems puikiems pastatymams“, – sakė T. Ambrozaitis.
Opera Klaipėdoje nuėjo ilgą 200 metų kelią. Pirmą kartą suskambėjusi 1820 m. vokiškoje terpėje, patyrusi politinės priklausomybės skirtingoms valstybėms laikotarpius, pergyvenusi laisvės ir okupacijos periodus, šiandien, tapusi reikšminga miesto kultūrinio gyvenimo dalimi, ji gyvuoja ir skleidžiasi Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, atradusiame savo vietą begalinėje pasaulio muzikos jūroje.
Koncertas „Istorijos perpetuum mobile – 200“. Sausio 15 d. 19 val. Žvejų rūmai, Klaipėda.
