Šventiniame renginyje kūriniai skambės prancūziškai – širdžiai artimą kalbą belgas pasirinko norėdamas klausytojams atskleisti kitokį kalėdinių hitų skambesį: „Įdomu tai, jog kūriniai, kuriuos pasirinkau, yra puikiai žinomos ir visame pasaulyje atliekamos kalėdinės dainos. Man prancūzų kalba labai artima, taip pat, manau, kad ji – itin muzikali, todėl pradėjau eksperimentuoti su tais žinomais kūriniais, sukurdamas jiems kitokias aranžuotes“, – pasakojo Ch. Ruebensas.
Iš Belgijos Ch. Ruebensą į Lietuvą atvedė gitara, o pasilikti sugundė meilė. Tapęs Baltijos gitarų kvarteto nariu, su šiuo kolektyvu jis apkeliavo visą Europą ir Aziją, įrašė kelias kompaktines plokšteles. Vėliau, ieškodamas naujų muzikinių iššūkių, muzikantas subūrė savo kolektyvą „Chris Ruebens Ensemble“, o pernai pristatė pirmąją autorinę solinę programą.
Greta savo projektų gitaristas bendradarbiauja su daugeliu žymių muzikų, tarp jų – vargonininke Renata Marcinkute-Lesieur, perkusininku V.Tarasovu, akordeonininku Martynu Levickiu ir „Mikroorkéstra“, dirigentu, kompozitoriumi Vykintu Baltaku ir daugeliu kitų.
Daugiau nei dešimtmetį mūsų šalyje gyvenantis muzikas sakė, jog Kalėdų tradicijos Lietuvoje ir Belgijoje skiriasi, tačiau, kad ir kurioje šalyje būtų, tai – ypatinga šventė, kurią norisi praleisti su šeima.
„Belgijoje Šv. Kūčios yra vakaras, kai visi drauge sėdime prie stalo, labai skaniai ir daug gaminame, ilgai vakarieniaujame. Mes neturime 12 patiekalų tradicijos, maistas gali būti labai įvairus. Mano šeimoje pirmajam patiekalui dažnai patiekiamos varlių kojytės – labai skanios, keptos česnakiniame svieste su svogūnais.
Pagrindinis patiekalas gali būti kalakutas su naminiais bulvių kroketais. Anksčiau, kai buvau vaikas, itin populiari būdavo tokia „gourmet“ vakarienė, kai visi sėdi prie grilio ir kepa savo maistą labai mažose keptuvėse“, – prisiminimais dalijosi Ch. Ruebensas.
Dabar gražiausias žiemos šventes atlikėjas dažniau sutinka čia nei savo gimtinėje: „Šis laikotarpis būna labai intensyvus, daug koncertuoju, todėl Kalėdas švenčiame su žmonos šeima arba mano giminaičiai atvyksta į Lietuvą pas mus. Yra ir daugiau skirtumų tarp šių švenčių Lietuvoje ir Belgijoje.
Gruodžio 6 d. Flandriją ir Olandiją aplanko Sinterklaasas (Šventasis Nikolajus), tačiau per Kūčias ar Kalėdas jis daugiau nebeatvyksta. Dovanų vaikai gauna iš tėvų ir jas galima išpakuoti per Kūčias. Anksčiau reikėdavo laukti iki vakarienės pabaigos, o dabar, ramybės labui, galima tai padaryti dar iki vakarienės. Kalėdų dieną aplankome savo senelius, jeigu jie nesisvečiavo pas mus per Kūčias, taip pat kitus giminaičius ir visur valgome pyragų“, – šypsojosi Ch. Ruebensas.
Atlikėjui, kaip ir daugeliui, šventinis laikotarpis yra neatsiejamas nuo kalėdinių melodijų. Būtent jomis Ch. Ruebensas drauge su T.Dešuku, N.Bakula pasidalins koncerte „Kalėdos Paryžiuje“ ir nukels į visais metų laikais žavingo meilės miesto šventinį šurmulį. Gruodžio 28 d., šeštadienį, 18 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje skambės C. Aznavour, J. Dassin, D. Reinhardt ir kt. kūriniai.
