Šeštadienį visuomenei buvo pristatytas metus trukęs tarptautinis projektas, kuriuo baigtos įrengti Palangos kurorto istoriją ir dabartį pristatančios ekspozicijų salės.
Visa informacija pateikiama keturiomis kalbomis: lietuvių, latvių, anglų ir rusų.
Siūloma viduramžių pramoga
Atsinaujinusiame muziejuje yra gausu interaktyvių stendų, kurie moderniomis priemonėmis lankytojams krašto istoriją pristato nuo 1253 metų balandžio 5 dienos.
Tada Palangos vardas pirmą kartą buvo paminėtas vyskupo Henriko ir vokiečių ordino sutartyje, kuria buvo dalinamos Kuršo žemės.
Visus sukauptus eksponatus pristato 5 ekspozicijų salės, kurių bendras plotas siekia pusę tūkstančio kvadratinių metrų.
Viduramžių laikotarpiui skirta salė pristato Palangoje archeologinių kasinėjimų metu aptiktus unikalius kelių šimtmečių senumo daiktus: kurorte aptiktą didiko antspaudą – signetą, įvairių laikotarpių monetas, koklių, indų šukes.
Vienas iš retesnių eksponatų – tuo metu visoje Europoje paplitusio „Malūno“ žaidimo medinės lentos fragmentas.
Šiuolaikinį „kryžiukų ir nuliukų“ žaidimą primenanti viduramžių laikų pramoga yra atkurta interaktyvioje lentoje ir šį senovinį žaidimą gali sužaisti kiekvienas lankytojas.
Paryžiuje žinota apie Palangą
Atskira salė skirta Palangos kurortą įkūrusiai grafų Tiškevičių giminei. Ant didelio stendo eksponuojamos grafų gyvenimo nuotraukos, reljefinis 19 a. pabaigos miesto žemėlapis.
Jame interaktyviomis priemonėmis vaizduojami tuo metu mieste veikę objektai, o žemėlapyje pažymėtu geležinkeliu link jūros kursuoja traukinukas. Juo iš Tiškevičių plytinės ant jūros tilto buvo pristatomos plytos, kurios laivais buvo plukdomos į Liepoją ir Klaipėdą.
Šioje salėje yra unikalus interaktyvus fotoalbumas albumas, kuriame pakanka į norimą fotografiją per atstumą nukreipti pirštą ir albumo lape pasirodo informacija apie tą, su Palanga susijusią istorinę asmenybę.
Čia yra reta 1898 metais Paryžiuje pagaminta vėduoklė. Ant jos 7 lapelių yra pavaizduoti Palangos objektai. Vienas iš jų – iš bokštelių atpažįstama vila „Anapilis“, kurioje veikia muziejus.
Kaip teigė laikinoji muziejaus direktorė Virginija Paluckienė, iki šiol nežinant Sofijai Tiškevičienei (1837-1919) priklausiusios vilos statybos metų, vėduoklės pagaminimo metai ir laikomi vilos pradžia.
Atkurta maudymosi kabina
Dar viena salė skirta paplūdimiui. Čia atkurta 19 a. pabaigos – 20 a. pradžios maudymosi kabinos ant ratų, kurias į jūrą traukdavo arkliais.
Į vandenį įtemptoje kabinoje ponia nusirengdavo, per dureles išlipdavo į jūrą ir išsimaudžiusi vėl slėpdavosi kabinoje, kuri būdavo partraukiama atgal.
Matyt norinčiųjų šitaip privačiai išsimaudyti susidarydavo eilė, nes Palangos paplūdimyje buvo tik 7 tokios kabinos.
Kabinoje atsisėdus ant suolelio priešais rodomos senovinės nuotraukos, kuriose galima užfiksuoti savo veidą ir taip įsiamžinti šimto metų senumo nuotraukose.
Vėjo vargonai – vilos ypatybė
Muziejaus bokšte įrengtoje erdvėje lankytojai supažindinami su šios vilos išskirtine ypatybe – vadinamais vėjo vargonais.
S.Tiškevičienės amžininkai prisimena, kad kultines apeigas, spiritizmo seansus mėgusios šeimininkės viloje karts nuo karto pasigirsdavo gaudesys.
Grafienės paslaptis buvo įminta restauruojant vilą, kai bokšte buvo aptiktos skardinės vėjo gaudyklės, į kurias pūsdavęs vėjas sukeldavo kraupų garsą. Šios gaudyklės buvo įrengtos visose keturiose bokšto pusėse, todėl skirtingų krypčių vėjas skirtingai ir gausdavo.
Vėliau remontuojant pastatą šios angos buvo užkaltos lentomis ir vėjo keliami garsai pranyko.
Vilos restauratoriai pamėgino atkurti vėjo vargonais pavadintą įrenginį, tačiau jokio garso neišgavo.
„Matyt, yra sunykusi kokia nors reikšminga šio įrenginio detalė. Nei Lietuvoje, nei užsienyje panašių vėjo gaudimą sukeliančių įrenginių aptikti iki šiol nepavyko.
Gal jos dar neaptiktos ir yra kokiose nors senosiose Zakopanės vilose Lenkijoje“, – svarstė Palangos muziejaus vadovė.
Tačiau muziejuje galima išgirsti šiuolaikiškomis technologijomis atkurtą vėjo gaudimą, kurį galima reguliuoti pagal vėjo kryptį ir garsą.
Ekspozicija įkurta ES lėšomis
Nuolatinės ekspozicijos įrengimas kainavo apie 290 tūkst. eurų. Didžioji dalis lėšų buvo skirta iš Europos Sąjungos finansuoto Palangos kurorto muziejaus ir Pavilostos savivaldybės (Latvija) tarptautinio projekto.
Palangos savivaldybė prie šio projekto prisidėjo 15 proc. lėšų.
Ekspozicijos sales įrengė bendrovė „MartPro“, o interaktyviosios ekspozicijos dalį sukūrė bendrovė „Gluk Media“.
Šios įmonės projektų vadovas Simonas Šlivinskas teigė, kad Palangos muziejus savo šiuolaikiškomis ekspozicijos priemonėmis gali drąsiai varžytis su geriausiais Europos muziejais.
Tokio per atstumą pirštu valdomo interaktyvaus albumo su tokia gausybe informacijos, koks yra sukurtas Palangoje, nėra visoje Lietuvoje.
„Palangos muziejuje iš viso yra įrengta 12 interaktyvių instaliacijų: įvairaus dydžio liečiamų ekranų, judesio fiksavimo technologijų, įvairių projekcijų, garso instaliacijų.
Kai kurios instaliacijos yra autentiškos ir sukurtos speciliai Palangos muziejuje.
Pavyzdžiui, technologija, kai nuotraukoje tarsi iškerpamas kažkada nufotografuoto žmogaus veidas, o vietoj jo atsiranda priešais stovinčio muziejaus lankytojo veidas“, – pasakojo „Gluk Media“ projektų vadovas.
Apsilankymas atnaujintame Palangos kurorto muziejuje kainuoja 3 eurai.
Nedidelis muziejus nesuteikia audio gido paslaugos, tačiau, anot jos vadovės V.Paluckienės, apie ekspoziciją lankytojams informaciją visuomet suteiks muziejaus darbuotojai. ˙
