Man žiauriai patinka knygininkų diskusijos apie knygas feisbuke – jose visada būna labai daug klaustukų, nes, kaip žinome, gerame literatūros kūrinyje visada daugiau klausimų nei atsakymų.
Viena štai pasigyrė per šiuos metus perskaičiusi 30 knygų, tad, suprask, ji yra apsiskaičiusi, išsilavinusi, intelektuali ir galinti reikšti svarią nuomonę.
Bet juk šiuo požiūriu yra ir intelektualesnių: girdėjau, eiliniame skaitymo skatinimo čempionate šeštokė perskaitė šimtą trisdešimt per mėnesį.
Arba štai kiti degradais, barbarais, naciais ir debilais ištitulavo Trakų viešosios bibliotekos darbuotojus, kieme sumeistravusius knygų šašlyką. Nežinau, greičiausiai ant vielų suvertos neskaitomos, nurašytos, perdirbti skirtos knygos, net ir garsių autorių, nėra jautriausia skulptūra, bet ją sukūrę vaizduojamojo meno mėgėjai vis dėlto nusipelno švelnesnių epitetų.
Juolab kad ji, toji skulptūra, ir dėl jos, tosios jau išardytos skulptūros, kilusi neadekvati isterija ganėtinai tiksliai atspindi dabarties visuomenę, nenorinčią susitaikyti su faktu, kad ji pati knygas pavertė ne tokiu jau ir būtinu artefaktu, bet todėl žūtbūt siekiančią suręsti iš jų, bent jau popierinių, altorių, prie kurio pati nesimeldžia.
Tad tasai mėgėjiškas knygų šašlykas – tik visų ligšiolinių valstybės remiamų skaitymo skatinimo akcijų rezultatas, o jo vėrėjai – labiau įsivyravusios bet kokios prabos kūrybingumo skatinimo tendencijos įkaitai ir aplinkybių aukos nei degradai, barbarai, naciai, debilai. Jie tik stengėsi pasirodyti originalesni, išskirtinesni, bet mėgėjiškumas, kuriam visada pritrūksta formos pojūčio, prasmingesnio turinio ir savitesnės vaizduotės, padarė kiaulystę.
Šiaip ar taip, mūsų šalyje dauguma skaitymo skatinimo akcijų yra labiau susijusios su forma, kiekiu, rekordais nei su turiniu, tikruoju skaitymo malonumu, prasmėmis. Vieną nušvitimo akimirką net ir man kilo savita skaitymo skatinimo akcijos idėja, kuri šiek tiek susijusi ir su knygų turiniu.
Supratau, kad šiais laikais labiausiai skatina skaityti pinigai. Įsivaizduokite: ateini į skatintojų biurą, papasakoji kokios nors perskaitytos knygos siužetą, išvardiji personažų vardus, padiskutuoji su apsiskaičiusiais skatintojais ir už tai gauni kokius dvidešimt ar trisdešimt eurų. Net valkatos pradėtų skaityti, ar ne?
Galų gale knygų šašlykas – ne pirma ir ne paskutinė skulptūra iš knygų nei pasaulyje, nei Lietuvoje. Štai ispanų menininkė A.Martin 2012 metais Meermanno muziejaus Olandijoje prieigose sumontavo knygų krioklį, besiveržiantį iš antrojo aukšto lango. Argentinietė M.Minujin 2017 metais Kaselyje (Vokietija) iš 100 tūkst. kada nors draustų knygų surentė Atėnų Partenono repliką. Ji iškilo toje pat vietoje, kurioje naciai degino knygas. Visai panašiai knygų šašlykas iškilo mieste, kuriame jau nebėra knygyno, ar ne?
Būsiu atviras: šiais vidutiniškų knygų ir rašytojų niagarų laikais knygų skulptūrų ir instaliacijų virusas taip išplito, kad silpnumo akimirką buvo užkrėtęs ir mane. Buvau sumanęs knygų asambliažų parodą, kurios greičiausiai niekada nesurengsiu, nebent Kultūros taryba skirtų finansavimą.
Vieną kūrinį pavadinau „Mendelejevo lentelė“. Jis susijęs su cheminiais elementais knygų pavadinimuose. Ilgokai pasiknisęs internete atradau, kad kokie du trečdaliai cheminių elementų figūruoja įvairių šalių rašytojų knygų pavadinimuose. Jei susipirkčiau tas knygas ir jas kaip nors pritvirtinčiau prie didžiulės Mendelejevo lentelės, išeitų visai iškalbingas asambliažas. Ar trukdytų tuščios vietos – cheminiai elementai, dar nepatekę į knygų viršelius? Nemanau. Anksčiau ar vėliau jos būtų užpildytos.
Kitas kūrinys „Skaičiai“ būtų jau visiškai išbaigtas. Kelias dienas paguglinęs susidariau šimto knygų sąrašą – jų pavadinimuose iš eilės buvo skaičiai nuo vieno iki šimto. Aišku, kad sąrašas baigiamas G.Garcios Marquezo romanu „Šimtas metų vienatvės“. Liko susipirkti tas knygas ir iš jų sumontuoti asambliažą. „Skaičiai II“ – asambliažas, kuris būtų sudarytas vien iš lietuvių autorių knygų. Kūrinio „Daugybos lentelė“ idėjos smulkiai nepasakosiu – esmę, manyčiau, ir taip supratote.
Tad pirmyn į feisbuką ir diskutuokite patys su savimi: „Kas čia bloga?“ „Aš debilas?“ „Aš tai ne, o aš debilas?“
