Ar būna meilė be intrigų ir kraujo? Ar baritonas gali užkariauti soprano širdį? Ar į jų meilę ir vėl mėgins įsiterpti tenoras?
Juk sklando legenda, kad tik tenorai yra puikiausi meilužiai ir didžiausi moterų užkariautojai. Ar tikrai?
Amžiną tenoro karaliavimą meilės istorijose paneigs baritonas Steponas Zonys, kuris savo arijomis bandys užkariauti soprano – Julijos Karaliūnaitės širdį. Jiems ir padės, ir trukdys puikus jaunosios kartos pianistas Justas Čeponis.
Apie meilę, operą, svajones ir artėjančias šventes pakalbinome koncerto dalyvius Juliją, Steponą ir Justą.
– Kaip kilo koncerto „Baritonas + Sopranas = Karšta Meilė“ idėja?
Julija: Kartą gimtadienio proga dovanų gavau kompaktinę plokštelę su operos žvaigždžių soprano Anos Netrebko ir tenoro Rolando Villazono įrašytais gražiausiais operų duetais. Vienu metu nuolatos klausydavau plokštelės, dainuodavau kartu ir tyliai svajodavau kada nors padainuoti tuos duetus scenoje.
Mus su Steponu turbūt suvedė likimas. Dar prieš porą metų jis buvo neseniai baigęs stažuotę Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ir teatro koncertmeisterė man jį rekomendavo: „Yra toks nepaprasto balso grožio baritonas, kuris dainuoja Klaipėdoje (tuo metu S.Zonys dirbo Klaipėdos muzikiniame teatre. – Red.). Jūs kartu gražiai skambėtumėte.“
Taip sutapo, kad dainininkė Judita Leitaitė pakvietė mus dalyvauti savo koncertų cikle. Nuo tada pradėjome koncertuoti kartu, rengiame programas. Prisidėjo ir nuostabus pianistas J.Čeponis.
Steponas: Visada smagu rengti koncertus artėjant Kalėdoms. Kadangi su Julija ir Justu pastaruoju metu jau ne kartą koncertavome, nusprendėme parengti programą, į kurią sudėtume visus klasikinės muzikos perliukus.
Visi trys esame gana „crazy“ asmenybės, todėl nenorime klausytojams pateikti standartinio koncerto. Kilo mintis laužyti stereotipus ir sukurti istoriją apie soprano ir baritono – taip, taip, baritono, ne tenoro – meilės intrigas. Juk visuomet intrigos sulaukia daugiau dėmesio.
– Justai, jūs neseniai pradėjote dirbti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre koncertmeisteriu, prieš tai bendradarbiavote su režisiere Dalia Ibelhauptaite. Ką jums reiškia opera, operos atlikėjai, kai operos procese dalyvaujate nuo pilkojo kardinolo kėdės?
Justas: Pilkojo kardinolo kėdė išties labai spalvinga. Tai rutina be rutinos – įvairūs operos solistai, dirigentai, režisieriai, skirtingos operos, kompozitoriai, visuomet įdomus ir kūrybiškai vis kitoks operos pastatymo procesas, niekada nesikartojantys ir juo labiau nenuspėjami tarpusavio santykiai.
Tai įdomus, begalinis ir visuomet besikeičiantis vyksmas, o vienintelė, jei taip galima pasakyti, „rutina“ – mus visus siejanti muzika. Tikrai negalėčiau šios specialybės pavadinti darbu, man ji per daug patinka.
Mano gyvenimas tikriausiai iš aukščiau buvo nukreiptas muzikos link – mama baigusi klasikinį dainavimą, muzikinius genus, matyt, paveldėjau. Nuo pat išvažiavimo iš gimtosios Ignalinos tapau „bite motinėle“ – akompanuoju dainininkams, tad dabar be to gyvenimo ir negalėčiau įsivaizduoti. Nė nežinau, koks išskirtinis atvejis turėtų būti, kad atsiradus pasiūlymui dirbti su operos solistais galėčiau pasakyti „ne“.
– Vis dėlto – ar būna meilė be intrigų ir kraujo?
Steponas: Tikrame gyvenime visuomet geriau, kai nėra nei kraujo, nei intrigų. O scenoje visuomet jų norisi. Kraujo gal ir pavyks išvengti, tačiau intrigų tikrai ne! Juk gyventi be intrigų muzikantams iš esmės neįmanoma.
Julija: Manau, kad perkeltine prasme visi pereiname ir intrigas, ir kraują – tai labiau vidinės būsenos. Operos siužetas be to neapsieina – galbūt tam, kad iškeltų į paviršių išgyvenimus, kuriuos dažnai patiriame.
Tik operoje pabaiga būna dramatiška, o gyvenime vis dėlto turėtume siekti, kad širdį draskantys jausmai vestų link tiesos, šviesos, kito žmogaus ir savęs girdėjimo bei priėmimo.
– Ko sau ir kitiems norėtumėte palinkėti artėjančių švenčių proga?
Justas: Neprarasti šeimos vertybių. Man Kalėdos yra tikriausia šeimos šventė, kuri turėtų suburti visus ne skaniai pavalgyti dvylikos šiltųjų ir šaltųjų patiekalų, bet skaniai ir šiltai pasibūti daugiau nei dvylika valandų. Ir, žinoma, susiburti visiems kartu gruodžio 7-osios dienos koncerte. Patiekalų gal ir nebus, bet skanus ir šiltas pasibuvimas jau pakeliui.
Julija: Šventinė nuotaika prasideda labai anksti – ieškant dovanų artimiesiems. Norisi palinkėti, kad prieššventiniame šurmulyje ir reikalingų pabaigti iki švenčių darbų sąraše nepasimestų svarbiausi dalykai.
Dovana gali būti tiesiog nuoširdžiai skirtas laikas kitam žmogui – susitikti išgerti cinamonu kvepiančios kakavos, iš širdies pasikalbėti arba, pavyzdžiui, drauge nueiti į koncertą.
Steponas: Labiausiai – ramybės šeimoje ir savo širdyje. Taip pat ir nepatingėti – griebti draugą, mamą, tėti, sesę, brolį, vyrą, žmoną ar kolegą ir ateiti praleisti laiko mūsų koncerte.
Mes pasistengsime, kad prieš pat ateinant Kalėdoms į namus dar spėtumėte ir garsiai pasijuokti, pasimėgauti puikia muzika ir pabūti kartu.
Koncertas „Baritonas + Sopranas = Karšta Meilė“. Gruodžio 7 d. 19 val. „White Piano Hall“, Vilnius.
