Nacionaliniu instrumentu – birbyne – bei savitu muzikiniu braižu išsiskiriančiai ir didžiulį ištikimų klausytojų būrį Lietuvoje turinčiai grupei besibaigiantys metai buvo itin produktyvūs. Naujas albumas, Auksinio disko prizas, dalyvavimas muzikiniame projekte „Kvartet 4x4“, transliuotame per milijoninę auditoriją turintį „Rossija Kultura“ kanalą, ir šiuos metus vainikavusios sėkmingos gastrolės didžiosiose Rusijos miestų koncertų salėse.
Dar šiltais įspūdžiais iš šios kol kas didžiausios kolektyvo koncertinės kelionės dalijosi „Subtilu-Z“ nariai Povilas Velikis ir Laurynas Vaitkus.
– Trylikos koncertų turnė po Rusiją – nemenkas iššūkis tokios mažos šalies atlikėjams. Ir toli gražu ne kiekvienas gali pasigirti tokiais skaičiais. Koncertavote Maskvos, Jekaterinburgo, Jaroslavlio, Belgorodo, Riazanės ir kitų miestų salėse. Kaip kilo mintis surengti turnė ir kaip sekėsi ją organizuoti?
Laurynas Vaitkus: Ši koncertinė turnė – daugelio metų atkaklaus darbo vaisius. Ir anksčiau esame koncertavę Rusijoje, visai neseniai dalyvavome TV projekte „Kvartet 4x4“, esame pelnę prizines vietas keliuose konkursuose, iš kurių reikšmingiausias buvo „Nacionalinė kolekcija“. Po jo jau anksčiau mus pastebėjusi prodiuserė ir ryžosi imtis organizuoti šią koncertinę kelionę ir pasirodymus filharmonijose bei kitose prestižinėse Rusijos salėse.
– Kokią programą išgirdo jūsų koncertinės turnė auditorija ir kas jai patiko labiausiai?
L.Vaitkus: Didžioji programos dalis buvo lietuviška – kūriniai iš naujausio albumo „Play Life“ bei mūsų pačių kompozicijos. Mums buvo labai svarbu lietuvišką muziką kaip dalį mūsų šalies tapatybės pristatyti toje neaprėpiamoje šalyje. Publika visur sutiko šiltai. Manau, didžiausią įspūdį klausytojams darė ne konkretūs kūriniai, bet nematytas instrumentas birbynė ir jos derinys su dviem akordeonais bei mušamaisiais, taip pat koncertų atmosfera.
Povilas Velikis: Paprastai atlikėjus iš kitų šalių publika priima kiek labiau atsipalaidavusi. O tas atsipalaidavimas pasitarnauja ir atlikėjams, ir viso koncerto nuotaikai. Išmokėme trylikos miestų publiką lietuviškai pasisveikinti ir pasakyti „ačiū“. Labai geras jausmas į pasaulį nešti savo kalbą ir kultūrą.
– Kaip atrodydavo jūsų dienotvarkė turo metu ir su kokiais sunkumais teko susidurti keliaujant?
P.Velikis: Prieš išvykdami nesitikėjome, kad viskas seksis taip sklandžiai. Pagrindinis iššūkis buvo didžiulis tempas ir nemenki atstumai, kuriuos tekdavo įveikti traukiniais, automobiliais, lėktuvais, autobusais. Ilgainiui patekome į būseną, kai miestai, žmonės, koncertų salės ir kylančios smulkios problemos tarsi bėga pro šalį ir kūnas, regis, tau nebepriklauso. Kojos pačios nuneša iki koncerto vietos ir staiga vėl kupinas energijos stovi scenoje, nuovargio lyg nebūta. Po koncerto – ta pati rutina: autografai, bendravimas su publika ir kelionė į kito koncerto miestą.
L.Vaitkus: Didžiausias iššūkis teko mus lydėjusiam garso režisieriui Žilvinui Baronui, nes jam teko prisitaikyti prie ne visada idealių techninių ir akustinių sąlygų. Puikus Žilvino darbas, nepaisant riboto pasirengimui skirto laiko, leido mums gerai jaustis scenoje. Galėjome visiškai susitelkti į muziką, o atlikėjui tai be galo svarbu.
– Kas labiausiai įsiminė šioje kelionėje? Gal buvo išskirtinių, jaudinančių akimirkų?
L.Vaitkus: Šalis viena, tačiau miestai labai skirtingi. Buvo daug įspūdingų ir stebinančių dalykų. Nuo mums, mažos šalies gyventojams, sunkiai suvokiamų atstumų – važiuoji ir matai, kad artimiausia degalinė ar kavinė, kur galėtum stabtelėti, yra už trijų šimtų kilometrų – iki oro sąlygų ar neįprastų kelio ženklų, įspėjančių apie meškas. Išskirtinė akimirka buvo, kai mūsų Dmitrijui Jekaterinburge per koncertą šeši šimtai žmonių dainavo „Su gimimo diena“.
P.Velikis: Šios dienos buvo vienos įspūdingiausių mano gyvenime, jos leido pažinti kitą šalį, žmones ir save. Smagu, kad užteko jėgų visą šį maratoną atlaikyti. Jų sėmėmės iš muzikos, publikos ir vienas kito.
– Šie metai jums buvo intensyvūs ir produktyvūs. Kaip juos apibendrintumėte ir kokie ateities planai?
P.Velikis: Metai buvo kupini naujų koncertinių trajektorijų ir naujų patirčių – pirmą kartą koncertavome Ukrainoje ir Kinijoje, dalyvavome televizijos projekte, išleidome ilgai brandintą albumą, buvome apdovanoti Auksinio disko prizu.
Tikimės, kad kūrybiniai sumanymai augs ir plėsis, o nuotykiai tęsis. Visai netrukus su pasiilgta Lietuvos publika susitiksime naujamečiuose koncertuose „White Piano Hall“.
