2018 m. lapkritį Švedijos akademija paskyrė naują Nobelio literatūros premijos komitetą, kuris turėjo dirbti 2019 ir 2020 metais. Į jį įtraukti keturi akademijos nariai: rašytojai Andersas Olssonas, Peras Wästbergas, poetai Kristina Lugn, Jesperas Svenbro ir penki ekspertai iš šalies: kritikai Mikaela Blomqvist, Rebecka Kärde, rašytojas Kristofferis Leandoeras, kritikas ir vertėjas Henrikas Petersenas ir rašytoja Gun Britt Sundström.
„G.B.Sundström ir K.Leandoeras pareiškė pasitraukiantys iš komitetao prieš pradedant svarstyti pretendentus į kitų metų Nobelio literatūros premijos laureatus“, – rašoma pranešime.
Pranešimo autoriai pavadino ekspertų pasitraukimą liūdnu įvykiu, nes Nobelio komitetas juos labai vertino. „Dėkojame už pastangas, kurias jie įdėjo šiais metais, o dabar žiūrime, kaip organizuosime 2020 m. Nobelio literatūros premijos komiteto darbą“, – pareiškė Švedijos akademijos nuolatinis sekretorius Matsas Malmas.
K.Leandoeras savo pasitraukimą paaiškino tuo, kad akademija dar nepakankamai persitvarkė po 2018 m. skandalo.
„Palieku vietą Nobelio komitete, nes neturiu nei kantrybės, nei laiko laukti pokyčių, kurie buvo pradėti, rezultato, – citavo jo žodžius laikraštis „Svenska Dagbladet“. – Skiriasi akademijos ir mano požiūris į laiką – vieni metai labai daug mano gyvenime ir pernelyg mažai akademijos gyvenime.“
G.B.Sundström, duodama komentarą laikraščiui „Dagens Nyheter“, paaiškino, kad pasitraukia ne tik todėl, kad penki išoriniai Nobelio komiteto nariai tapo tiesiog jungiamąja grandimi tarp akademijos ir visuomenės, bet ir dėl to, kad Nobelio premija skirta austrų rašytojui Peteriui Handke’i.
„2019 metų premijos laureato pasirinkimas reiškė ne tik literato pasirinkimą, bet ir požiūrio į literatūrą, kaip su politika nesusijusį dalyką, pasirinkimą. Taip buvo vertinama tiek akademijoje, tiek už jos ribų. Tai – ne mano ideologija“, – pabrėžė ji.
Daug metų P.Handke buvo kritikuotas už palankų požiūrį į serbų lyderį Slobodaną Miloševičių, kurį tarptautinis teismas kaltino kariniais nusikaltimais, tarp jų – etniniu valymu per pilietinį karą buvusios Jugoslavijos teritorijoje praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.
Laikraščiui „Le Figaro“ duotame interviu P.Handke Vakarų šalių politiką Jugoslavijos gyventojų atžvilgiu palygino su veiksmais gaujos, kuri specialiai suskaldė vieningą Jugoslavijos slovėnų, kroatų, bosnių, serbų, makedoniečių ir albanų visuomenę, kuri anksčiau ranka rankon kovojo prieš vokiečių okupaciją.
Kai 2006 m. P.Handke pasakė kalbą per S.Miloševičiaus laidotuves, Paryžiaus teatras „Comedie-Francaise“ atšaukė jo pjesės „Das Spiel vom Fragen oder Die Reise zum sonoren Land“ pastatymą. Tais pačiais metais P.Handke buvo apdovanotas Heinricho Heine’s premija, bet dėl įsiplieskusios politinės diskusijos ir grėsmės netekti premijos dėl proserbiškų nuotaikų pats jos atsisakė.
Dar anksčiau, kai P.Handke aplankė Serbijos eksprezidentą S.Miloševičių Hagos kalėjime, o vėliau išleido esė apie jo teismą, teatrai taip pat buvo atsisakę su juo bendradarbiauti.
Parengė Milda Augulytė
