„Nepasitikiu tavim nė per nago juodymą“. – „Tu nekvailas“, – atvirai rėžia vienas kitam švedų režisierių Månso Mårlindo ir Björno Steino juostos „Svaigulys“ personažai.
Skirtingų intonacijų jausmų ir atminties dramos, sulaukusios ypatingo žiūrovų dėmesio Europos šalių kino forume „Scanorama“, toliau sukasi sostinės kino teatruose.
„Šiais metais „Scanorama“ netikėtai prisiminė savo ištakas ir pristatė stiprų šiaurės šalių kino bloką. Švedų režisierių M.Mårlindo ir B.Steino juosta „Svaigulys“ vaizdų ir emocijų siautuliu atvėrė festivalį, o Vilniuje apsilankęs norvegų režisierius H.P.Molandas, kurio visus ankstesnius filmus esame parodę „Scanoramoje“, naujausiame savo filme „Vogti arklius“ meistriškai perteikė žmogaus sielą supurčiusią brandos dramą.
Džiaugiuosi, kad „Scanorama“ būtent šiais filmais pradės savo kelionę po Lietuvos kino teatrus, suteikdama galimybę išvysti kino mylėtojų pamėgtas juostas tiems, kurie nespėjo pamatyti jų festivalyje, ir tiems, kurie yra tvirtai pasiryžę pratęsti gero kino šventę“, – teigė festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.
Vaizdų ir jausmų siautulys
Švedų režisierių M.Mårlindo ir B.Steino juosta „Svaigulys“, kurios pasaulinė premjera įvyko Geteborgo kino festivalyje, panardina į tikrą vaizdų ir jausmų kvaitulį. Atrakcionų parkas filme tampa meilės metafora – nuo apžvalgos rato atsiveria platus horizontas, o linksmieji kalneliai svaigina ir atima žadą.
Pagrindiniams veikėjams Johanui ir Nini šis sūkurys yra įprasta kasdienybė – jie skirtingų atrakcionų parkų paveldėtojai. Dviejų šeimų nesantaika Antrojo pasaulinio karo fone tampa išbandymu jų jausmams, bet nesustabdo įsisukusios gyvenimo karuselės. „Svaigulys“ seka laikui nepavaldžia Williamo Shakespeare'o tragedija ir rašo kinematografišką meilės laišką legendiniam Stokholmo atrakcionų parkui „Gröna Lund“.
Filmo režisieriai teigė, kad vienos seniausių pasaulio istorijų modelį pasirinko dėl jo žmogiškojo matmens – uždraustos meilės tema išnyra ne viename literatūros ir kino kūrinyje, bet kaskart reikalauja pažvelgti į ją per naują filtrą.
„Daugelis švediškų filmų komentuoja mūsų gyvenamą tikrovę ir socialines problemas. Kartais apima jausmas, kad atsidūrei žinių skyriuje. Mes norėjome suteikti valią sapnams ir vaizduotei – sukurti spalvingą pasaulį, kuriame galioja savitos taisyklės“, – teigė M.Mårlindas ir B.Steinas.
Jausmų branda įstabios gamtos fone
Berlyno kino festivalyje Sidabriniu lokiu įvertintas ir „Amanda“ kino apdovanojimuose geriausiu norvegišku filmu paskelbtas H.P.Molando „Vogti arklius“, sukurtas pagal to paties pavadinimo Pero Pettersono romaną, atiduoda pagarbą geriausioms šiaurietiško kino tradicijoms ir kuria įstabios gamtos fone vykstančią epinę brandos dramą, aprėpiančią platų žmogiškų jausmų spektrą nuo meilės iki netekties, nusivylimo ir kaltės.
Palaidojęs tragiškai žuvusią žmoną, 67 metų našlys Trondė grįžta į gimtuosius namus Norvegijoje. Aplink viešpatauja gili žiema, bet vyro mintys nukeliauja į 1948 m. vasarą. Pasirodžius kaimynui Larsui, juodu atgaivina praeities įvykius, negrįžtamai sudaužiusius jų šeimas, kai siaubinga nelaimė aptemdė laimingą penkiolikmečio vaikystę ir užbaigė šviesios nekaltybės amžių.
Viešėdamas „Scanoramoje“ režisierius pabrėžė, kad nemažai „Vogti arklius“ scenų buvo nufilmuota Lietuvoje, ir negailėjo gerų žodžių mūsų šalies gamtai, atliekančiai svarbų vaidmenį filme.
„Didžiąją laiko dalį praleidome nuostabiame vienkiemyje, gamtos apsuptyje prie Nemuno. Jūsų gamta tokia graži, kad net norvegai nesupranta, jog filme mato ne Norvegiją“, – teigė H.P.Molandas.
H.P.Molando „Vogti arklius“ ir M.Mårlindo bei B.Steino „Svaigulys“ nuo lapkričio 27 d. Lietuvos kino teatruose.
