Pirmadienio vidurdienį Kauno centrinio pašto darbuotoja Birutė Šostikienė iš šio pastato išleido paskutinius lankytojus ir ant durų pakabino spyną. Unikalus kultūros paveldo objektas, iškilęs 1932 metais, greičiausiai bus parduotas aukcione.
Paskutinę dieną, kai šiame pastate dar buvo aptarnaujami klientai, atsisveikinti su jo patalpomis atėjo ne vienas kaunietis. Visi apgailestavo, kad statinio likimas neaiškus.
Lietuvos pašto atstovai teigė, kad išlaikyti pastatą jiems per brangu. Bet gal ir gerai, kad jis neteks senųjų šeimininkų, nes išskirtinis statinys pastaraisiais metais buvo prastai prižiūrimas.
Grožėjosi paskutinį kartą
Paskutinę Kauno centrinio pašto darbo dieną į jį skubėjo ne tik savo siuntas ar korespondenciją išsiųsti arba atsiminti norėję kauniečiai. Kai kurie gyventojai į šį pastatą užsuko specialiai.
Visi norėjo dar kartą pasigrožėti pagrindine pašto klientų aptarnavimo sale, kurią puošia žymiausių tarpukario dailininkų darbai.
Salės viršuje pavaizduoti Vilniaus, Gardino ir Klaipėdos ženklai ir trys dailininko Kazio Šimonio piešti paveikslai, iš kurių vidurinis vaizduoja lietuvaitę su skydu, kuriame nupieštas Vytis, o tolumoje matyti Gedimino kalnas.
Kiek žemiau aplink visą salę puikuojasi 103 dailininko Petro Kalpoko išpiešti Lietuvos pašto ženklai.
„Visa tai pamatyti atėjome paskutinį kartą. Nežinia, kada ir ar galėsime čia vėl užsukti“, – kalbėjo kaunietės Albina Varanauskienė ir Zita Beringėnienė.
Saugo net ūkinį pastatą
Pasidairyti po paštą atėjo ir tarsi iš tarpukario nuotraukų į mūsų dienas įžengęs verslininkas Augustinas Gutauskas.
Įspūdingu tarpukario madas primenančiu kostiumu ir paltu apsirengęs vyras pasakojo, kad paštų istorija domisi nuo vaikystės.
„Neseniai sužinojau, kad mano senelis taip pat buvo pašto viršininkas, bet jau iki tol šia sritimi domėjausi. Manau, kad išskirtiniame mūsų pašte ir toliau turi vykti ta veikla, kokiai inžinierius-architektas Feliksas Vizbaras jį ir suprojektavo. Tik gal reikėtų kitų šeimininkų, kurie suvoktų statinio vertę“, – atviravo vyras.
Kurį laiką kaunietis gyveno JAV. Viename Floridos mieste jis aptiko nuo 1956 metų ūkiniame pastate veikiantį paštą, kuriame dirba 1 žmogus ir aptarnauja apie 300 klientų.
„Tada Floridoje praūžė uraganas ir tikrąjį pašto pastatą sugriovė. Laikinas paštas buvo įkurtas ūkiniame pastate. Vėliau jo nebereikėjo, bet žmonėms jis buvo toks mielas, kad veikia iki šiol. Mes turime tikrą brangenybę, bet jos visai nevertiname. Labai gaila“, – įžvalgomis dalijosi A.Gutauskas.
Tyliai užrakino duris
Nepaisant graudžių nuotaikų, artėjant lapkričio 18 dienos vidurdieniui pašte buvo aptarnauta paskutinė klientė. Ja tapo kaunietė Vaida Kamarauskienė. Moteris sakė, kad dažnai naudojosi pašto paslaugomis ir jai taip pat gaila, kad dabar čia jau nebepateks.
Pašto darbuotojai tyliai nukabino prie pastato fasado pritvirtintą pašto dėžutę. 12 metų čia dirbusi B.Šostakienė su ašaromis akyse išleido paskutinius lankytojus ir ant durų pakabino spyną.
Kauniečiams, išėjusiems į lauką, teliko žvelgti į dar 1935 metais pašto fasade įrengtą elektroninį laikrodį, po kuriuo paprastai skiriami pasimatymai, ir apžiūrinėti išskirtinį, bet jau nykstantį namo fasadą.
Jaudinosi dėl pastato būklės
Kauniečiai dėl pašto pastato ir jo likimo nerimavo jau ne vienus metus. Penkių aukštų unikalaus plano įstabių dekoro elementų kupinas pastatas tuščias stovėjo nuo 2013 metų. Veikė tik jo pirmasis aukštas, pašto operacijų salė.
Ilgametė Kauno bienalės meno vadovė, šiuo metu – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė pasakojo, kad 2015 metais 3 mėnesiams menininkai buvo atgaivinę 4 viršutinius Kauno centrinio pašto aukštus.
„Viešoji įstaiga „Kauno bienalė“ – maža nevyriausybinė organizacija, siekdama, kad 2015 metų rudenį ir ankstyvą žiemą pašte galėtų veikti paroda jau pradėjusiose pelyti patalpose, iš meno projektui skirtų lėšų sutvarkė tuo metu pirmą kartą sprogusius nuo šalčio Kauno centrinio pašto vamzdžius ir atkūrė šildymo sistemą visuose pastato aukštuose“, – pasakojo V.Vitkienė.
Vamzdžiai dar kartą sprogo 2019 metų sausio 14 dieną.
Šiemet, kai buvo paskelbta, kad pastatas bus parduodamas aukcione, „Paštininkais“ pasivadinę visuomenininkai pakvietė kauniečius aptarti galimų jo patalpų panaudojimo scenarijų.
Kauniečiai siūlė pašto patalpas paversti daugiafunkce erdve su restoranu, muziejumi, konferencijų salėmis.
Tačiau kas bus su unikalia kultūros vertybe, taip ir nėra aišku.
Tiek daug ploto paslaugoms nereikia
Vaida Budrienė
Bendrovės Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė
„Lietuvos pašto prioritetas – būti arčiau klientų: ir tų, kurie atvyksta pašto paslaugomis pasinaudoti automobiliu, ir tėvelių su vežimėliais, ir judėjimo negalią turinčių žmonių, ir tų, kurie skuba ir nori viską susitvarkyti vienoje vietoje. Toks yra šiuolaikinis pašto paslaugų naudotojas ir mes einame pas jį.
Kauno centrinio pašto pastatas yra unikalus, tačiau mums smarkiai per didelis. Jo plotas – 4,7 tūkst. kv. m. Mes naudojome tik 30 procentų to ploto, o reikia dar mažiau. Šiuolaikinėms pašto paslaugoms atlikti užtenka apie 120 kv. m.
Ieškojome ir skaičiavome daug variantų, kaip šį pastatą įveiklinti, tačiau kaštų ir naudos analizė parodė, kad Lietuvos paštas neturi jokių finansinių galimybių tai padaryti.
Lietuvos pašto iniciatyva Kauno centrinis pašto pastatas yra paskelbtas kultūros paminklu. Tai aukščiausia apsauga, kokią gali turėti pastatas.
Jį siūlėme perimti tiek Kauno savivaldybei, tiek Vyriausybei, tiek Kultūros ministerijai, tiek Turto bankui. Niekas susidomėjimo neparodė.
Beje, lapkričio 15 dieną dar kartą kreipėmės į minėtas institucijas vėl prašydami apsvarstyti ir perimti šį pastatą savo žinion, mūsų bendrovei atlyginant, kaip numatyta įstatymuose. Atsakymo dar negavome.
Jeigu kas nors iš valstybinių institucijų ar savivaldybės pareikštų norą perimti šį pastatą, aukcionas būtų stabdomas.
Jei ne, aukcionas, kuriame Kauno centrinio pašto pastatas bus parduodamas, vyks gruodžio 18, 19 d. Pradinė kaina – 3,3 mln. eurų.“
Buvo net dušai
Vaidas Petrulis
Architektūrologas
„Kauno centrinio pašto rūmai – vienas svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių. Jis pasižymi ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, bet ir gana prabangiu interjeru. Pašto statyba kainavo apie 1 milijoną 500 tūkstančių litų, dar 250 tūkstančių litų išleista papuošimams ir įrenginiams.
Penkių aukštų pastate su rūsiu buvo įrengti modernūs liftai, erdvi operacijų salė. Darbuotojams sukurtos patogios darbo sąlygos, jiems buvo įrengti net dušai.“
