Tiems, kurie spalio 31-osios naktį nori išsigąsti arba pasijuokti, siūlome 10 filmų, kurie turėtų patikti įvairaus kino mėgėjams.
„Nosferatu. Siaubo istorija“ („Nosferatu, eine Symphonie des Grauens“, rež., F. W. Murnau, 1922)
Galbūt „Nosferatu. Siaubo istorija“ neišgąsdintų šiuolaikinio žiūrovo, bet pirmasis vampyras kino istorijoje 1922-aisiais privertė ne vieną filmą mačiusį žmogų užsiverti langus. Paremtas pagal vieną žymiausių Gotikos romanų Bram Stokerio „Drakula“ (1897), režisierius turėjo pakeisti visų veikėjų vardus, norėdamas išvengti ieškinio už autorinių teisių pažeidimą. Tiesa, veiksmas liko beveik identiškas knygai. 1838 m. nekilnojamo turto agentas Tomas Huteris išvyksta į Transilvaniją parduoti namo savo mieste grafui Orlokui. Besilankydamas kraupioje jo pilyje, Tomas išsiaiškina, kad vyras iš tiesų yra vampyras ir jo žmonai gresia didelis pavojus. Išėjęs filmas, susilaukė didelio pasisekimo, tačiau Stokerio šeima laimėjo ieškinį ir F.W.Murnau buvo liepta sunaikinti visas jo kopijas. Išliko tik viena, kurios dėka šiandien turime tiek daug vampyrų filmų ir serialų, jau nutolusių nuo savo pirmtako.
„Paukščiai“ („The Birds“, rež. Alfred Hitchcock, 1963)
Nors tikriausiai visiems išgirdus Alfredo Hitchcocko pavardę, galvoje išnyra vonios scena filme „Psichopatas“ („Psycho“, 1963), savo karjeroje režisierius sukūrė ir daugiau siaubo filmų. Praėjus trejiems metais po „Psichopato“ sėkmės, jis ekranizavo dar vieną filmą pagal Daphne du Marier knygą tuo pačiu pavadinimu „Paukščiai“. San Franciske jauna moteris Melani gyvūnų parduotuvėje sutinka advokatą Mitčą ir jie greitai užmezga romaną. Tačiau vieno vakarėlio metu paukščiai užpuola Mitčo sesers vaikus ir miestą užplūsta paukščių atakos.
„Suspirija“ („Suspiria“, rež. Dario Argento, 1997)
Praėjusiais metais italų režisierius Luca Guadagnino pristatė fantastinio siaubo filmo „Suspirija“ perdirbinį, kurį originaliai pastatė kitas tos paties šalies kino kūrėjas Dario Argento, geriausiai žinomas dėl savo siaubo filmų, priskiriamų giallo žanrui. Trilogijos „Trys motinos“ pirmasis filmas pasakoja apie jauną baleto šokėją Siuzi, kuri atvyksta mokytis į Berlyną. Paslaptingoje baleto mokykloje miršta kelios merginos, o Siuzi persekioja košmarai ir tarp sienų girdimi balsai. Pagrindinį vaidmenį atlikusi amerikiečių aktorė Jessica Harper po 40 m. kitame vaidmenyje pasirodė ir L.Guadagnino perdirbinyje.
„Švytėjimas“ („The Shining“, rež. Stanley Kubrick, 1980)
Net jei dar ir nematėte šios Stepheno Kingo ekranizacijos, apie ją žinote tikriausiai daugiau nei apie bet kurį kitą siaubo filmą. „Švytėjimo“ nuorodų galite rasti „Ofiso“, „Pietų parko“, „Simpsonų“ ir kt. serialuose, interneto platybėse sklando apledėjusio Jacko Nicholsono memai, o filmo citatas „Štai Džonis!“ („Here‘s Johnny!“), „Ateik pažaist su mumis, Deni“ („Come play with us, Danny“), „Redrum“ moka mintinai beveik kiekvienas. Džeko Torenso ir jo šeimos gyvenimas ištuštėjusiame, siaubą menančiame viešbutyje iki šiol kelia išgąstį žiūrovams.
„Poltergeistas“ („Poltergeist“, rež. Tobe Hooper, 1982)
Stevenas Spielbergas turėjo režisuoti šį klasika tapusį siaubo filmą, tačiau dėl tuo metu kuriamo „Ateivis“ („E.T. the Extra-Terrestrial“, 1982), režisieriaus kėdė buvo perleista „Kruvinų skerdynių Teksase“ (1974) kūrėjui Tobei Hooperiui. Niekuo neišsiskirianti Kalifornijoje gyvenanti Freelingsų šeima džiaugiasi kasdienybe, kol jų namuose nepradeda reikštis vaiduokliai. Iš pradžių bendraudami draugiškai, jie pagrobia jauniausią šeimos dukterį Kerol An. Norėdami ją susigrąžinti, tėvai kreipiasi į parapsichologus ir egzorcistą. Iki šiol „Poltergeistas“ laikomas labiausiai prakeiktu filmu kino istorijoje – praėjus kelioms savaitėms po filmo išleidimo aktorė Dominique Dunne buvo pasmaugta savo vaikino, o Kerol suvaidinusi Heather O'Rourke mirė po kelių metų, būdama vos 12 m.
„Vabalų sultys“ („Beetlejuice“, rež. Tim Burton, 1988)
Amerikiečių režisierius Timas Burtonas sukūrė beveik 20 filmų ir beveik visus galėtume priskirti prie Helovino filmų sąrašo. Tačiau jo antrasis kūrinys „Vabalų sultys“ padėjo režisieriui Holivude įtvirtinti savo filmams būdingus gotikos ir fantastikos elementus bei savitą humorą. Prieš tapdamas Betmenu, Michael Keatonas T.Burtono filme suvaidino įkyrų vaiduoklį, kuris turėjo padėti mirusiai porai iš jų namų išvaryti naujai įsikrausčiusią šeimą.
„Avinėlių tylėjimas“ („The Silent of the Lambs, rež. Jonathan Demme, 1991)
Jonathano Demme „Avinėlių tylėjimas“ yra vienintelis siaubo filmas gavęs „Oskarą“ geriausio filmo kategorijoje. Siaubo trileris taip pat yra vienas iš 3 filmų per visą istoriją, laimėjęs JAV kino akademijos apdovanojimą penkiose pagrindinėse kategorijose. Pagal Thomo Harris romaną pastatytame filme jauna FTB agentė Klasira Sterling, siekdama sugauti naują serijinį žudiką, prašo pagalbos kalėjime įkalinto Hanibalo Lekterio, kuris puikiai sugeba perprasti nusikaltėlių mintis ir manipuliuoti kitais. Anthony Hopkinso įkūnytas nusikaltėlis Amerikos filmų instituto sąraše užima pirmąją vietą tarp visų laikų piktadarių.
„Šeimininkas“ („The Host“, rež. Bong Joon-ho, 2006)
Šiais metais Kanų kino festivalyje laimėjęs „Auksinę palmės šakelę“ Pietų Korėjos režisierius Bong Joon-ho 2006 m. tame pačiam festivalyje pristatė siaubo trilerį „Šeimininkas“. Amerikiečių karininkams išpylus nuodingus chemikalus į upę, po kelių metų iš jos išniro monstras, pradėjęs terorizuoti miestą. Jis pagrobia vienos šeimos dukrą, o policijai nesutikus padėti, jie patys imasi medžioti šią antgamtišką būtybę. Režisierių filmui įkvėpė laikraštyje perskaityta istorija apie toje pačioje upėje rastą neįprastą žuvį. „Šeimininkui“ pasirodžius Pietų Korėjoje, tuo metu jis tapo pelningiausiu filmu šalies istorijoje.
„Ką mes veikia šešėliuose“ („What We Do in the Shadows“, rež. Taika Waititi, Jemaine Clement, 2014)
Dar prieš „Toras. Pasaulių pabaiga“ (2017), režisierius iš Naujosios Zelandijos Taika Waititi pasižymėjo išskirtiniu humoru. Jo ir Jemaine Clement 2014 m. menamoji dokumentika–komedija „Ką mes veikiame šešėliuose“ atvėrė režisieriui duris į Holivudą ir buvo apdovanota ne viename festivalyje. Vampyrai Diakonas, Viago ir Vladislavas į savo gyvenimą įsileidžia dokumentinio kino kūrėjus ir aprodo jiems savo kasdienybę. Kartu su 8000 metų Piteriu jie gyvena nuomojamame name Naujojoje Zelandijoje ir laisvalaikiu bando patekti į naktinius klubus. Jiems nelabai sekasi ieškoti naujų aukų, o kelyje dar kartais pasimaišo tame pačiame mieste gyvenantys vilkolakiai. Po didelės sėkmės, JAV 2019 m. tuo pačiu pavadinimu išėjo serialas, o T.Waititi ir J.Clement ruošiasi kurti komediją apie filme pasirodančius vilkolakius.
„Ragana“ („The VVitch: A New-England Folktale“, rež. Robert Eggers, 2015)
Kol kino kritikai giria naujausią Roberto Eggerso filmą „Švyturys“ („The Lighthouse“, 2019) ir žada jam „Oskarus“, režisieriaus debiutinis filmas „Ragana“ išgąsdino net patį Stephaną Kingą. Sandanso kino festivalyje apdovanotas už geriausią režisūrą, filmas nukelia į 1630-ųjų puritoniškąją Naująją Angliją. Viljamas ir jo šeima dėl religinių barnių yra priversti išsikraustyti iš puritonų kolonijos ir atokiau susikuria savo ūkį. Tačiau vieną dieną dingsta jų naujagimis sūnus, o šeima pradeda kaltinti su juo žaidusią vyriausiąją seserį Tomasiną, įtardami ją užsiimant raganyste.
