Filmą „D’Artanjanas ir trys muškietininkai“ režisavo velionis Georgijus Jungvaldas-Chilkevičius. Dabar režisierius Viačeslavas Kaminskis, scenaristas Maksimas Fiodorovas ir prodiuseris Vitalijus Gaponenka rengia penkių serijų dokumentinį filmą „Kol mes dar kartu, arba Muškietininkai po 40 metų“.
Juosta pasakos ne tik apie pagrindinio filmo, bet ir jo tęsinių „Muškietininkai po 20 metų“, „Karalienės Anos paslaptis, arba Muškietininkai po 30 metų“, „Muškietininkų sugrįžimas, arba Kardinolo Mazarinio lobiai“ filmavimo užkulisius.
Dokumentinėje juostoje sutiko filmuotis iš esmės visi „Muškietininkų“ aktoriai, tik Miledi vaidmens atlikėja 77 metų Margarita Terechova negalėjo dėl prastos sveikatos.
O ji turi ką prisiminti, pavyzdžiui, kaip G.Jungvaldas-Chilkevičius svajojo, kad M.Terechovos Miledi ne tik spinduliuotų lemtingą grožį, bet ir sužibėtų vokalu.
Miledi turėjo tekti dvi ryškios muzikinės scenos, bet jos buvo išbrauktos iš scenarijaus, nes M.Terechova – visiškai nedainuojanti aktorė. Vis dėlto G.Jungvaldui-Chilkevičiui prireikė muzikinio numerio – scenoje, kurioje Miledi kursto anglų fanatiką Feltoną nužudyti hercogą Bekingamą.
Filmo kūrėjai pradėjo tobulinti dainų autoriaus Jurijaus Riašencevo eiles, poetas dėl to supyko, filmo premjera metams buvo atidėta dėl aiškinimųsi teismuose. Bet M.Terechova dainavo taip blogai, kad numeris nebuvo įtrauktas į galutinį variantą.
Prisiminti „Muškietininkus“ atsisakė ir gražuolė Konstancija – aktorė Irina Alfiorova. Ji iki šiol negali atleisti, kad G.Jungvaldas-Chilkevičius abejojo jos aktoriniu talentu. Režisierius planavo šį vaidmenį siūlyti Jevgenijai Simonovai, bet iš aukščiau jam iškėlė sąlygą: jei d’Artanjano vaidmenį nori patikėti Michailui Bojarskiui, į porą imk I.Alfiorovą.
J.Simonovą kažkodėl uždraudė filmuoti. Todėl režisieriaus ir I.Alfiorovos santykiai nebuvo geriausi.
Režisieriui pavyko, nors ir labai sunkiai, apginti M.Bojarskio kandidatūrą. Iš pradžių d’Artanjano vaidmuo buvo patikėtas Aleksandrui Abdulovui, bet G.Jungvaldui-Chilkevičiui jo vokaliniai gebėjimai pasirodė per silpni.
Scenarijaus autorius Markas Rozovskis siūlė savo draugą V.Vysockį, tačiau jam tuo metu buvo jau per keturiasdešimt ir, režisieriaus nuomone, jis buvo per senas 18-mečio gaskono vaidmeniui.
Ato vaidmuo atiteko Venjaminui Smechovui, muškietininką Portą įkūnijo Valentinas Smirnickis, o Aramį – Igoris Staryginas.
Vėliau režisieriaus ir M.Bojarskio santykiai tapo įtempti.
Filmuose „Muškietininkai po 20 metų“ ir „Karalienės Anos paslaptis, arba Muškietininkai po 30 metų“ dainas turėjo atlikti M.Bojarskis.
Studija jau buvo užsakyta, bet aktorius tuo metu gastroliavo Tolimuosiuose Rytuose. Grįžo užkimęs.
Tai buvo katastrofa! Reikėjo skubiai ieškoti, kas jį pakeistų.
Buvo pasiūlyta įrašyti dainininką Igorį Nadžijevą. M.Bojarskis, žinoma, labai supyko – juk tai buvo jo filmas, jo ryškiausias vaidmuo.
Po to keletą metų aktorius ir režisierius nesikalbėjo. Juos sutaikė Vladimiras Balonas, „penktasis muškietininkas“, režisavęs fechtavimosi scenas ir įkūnijęs kardinolo gvardiečių kapitoną de Žiusaką. O po 15 metų M.Bojarskis ir Dmitrijus Charatjanas vis dėlto perdainavo visas dainas sagos tęsiniui.
Naujojoje dokumentinėje juostoje bus parodytos unikalios „Trijų muškietininkų“ scenos, kurios kadaise nepateko į filmą.
Nebus apsieita ir be užkulisių intrigų. D’Artanjano mylimąją vaidinusi TV laidų vedėja Jekaterina Striženova pasakojo, kad filmuojant kino sagos tęsinį M.Bojarskis jos nemėgo.
Aktorius norėjo, kad šalia jo būtų aukštesnė, stambesnė ir išoriškai ryški dama. O Jekaterina tuo metu buvo jaunutė ir lieknutė.
„Iš pradžių M.Bojarskis mane vertino skeptiškai, – prisiminė J.Striženova. – Pamenu vienos scenos filmavimą: mano herojė krinta iš palyginti didelio aukščio, o d’Artanjanas turi ją sugauti. Išsigandau ir pasakiau režisieriui: „M.Bojarskis manęs nesugaus. Jis apsimes, kad gaudo, ir pasitrauks. Aš ką nors susilaužysiu ir filmuos kitą aktorę.“
G.Jungvaldas-Chilkevičius ją nuramino, sceną pavyko nufilmuoti. Paskui aktorei psichologinis barjeras dingo.
O kartą M.Bojarskis, atlikdamas triuką, nukrito nuo arklio ir susilaužė ranką. Tai buvo herojų meilės scenos išvakarėse. Filmavimo nebuvo galima atidėti ir scena išėjo komiška: J.Striženova pusiau išsirengusi, o M.Bojarskis apsirengęs ir dar gipsuota ranka.
Pasak Porto vaidmenį sukūrusio V.Smirnickio, filmuojant „Muškietininkus po 20 metų“ nutiko dar vienas nuotykis.
Kūrybinė grupė atvyko dirbti į Estiją, prie Talino. Trečią ar ketvirtą dieną buvo apvogtas sandėlis, kuriame laikyti muškietininkų ginklai, rekvizitas, kostiumai. Be kita ko, pavogė visas špagas.
Reikėjo kuo skubiau jų vėl gauti.
„Rasta originali išeitis, – pasakojo V.Smirnickis. – Netoli buvo zona, kurioje kalėjo ilgam nuteisti nusikaltėliai. Manęs, M.Bojarskio, V.Smechovo ir I.Starygino paprašė surengti nuteistiesiems koncertą – zonoje buvo cechas, kuriame jie galėjo skubiai pagaminti mums ginklus.
Mes surengėme pasirodymą, o už tai jie mums per dvi dienas pagamino puikias špagas.
Taigi kriminalinėje istorijoje špagomis mums padėjo nuteistieji.“
Kardinolo Rišeljė vaidmens atlikėjui Aleksandrui Trofimovui buvo pasiūlyta įkūnyti Rošforą. Jis turėjo skristi į Odesą, buvo žiema, reisą atidėjo. Kai aktorius pasiekė kino studiją, pasirodė, kad Rošforo vaidmeniui jau patvirtintas Borisas Kliujevas.
„Man pasiūlė dalyvauti leitenanto Feltono, fanatiko, aktorių atrankoje. Sutrikau. Man davė tekstą, palydėjo į atrankos paviljoną. Atsisėdau ir laukiu savo eilės. O kol laukiau, manęs paprašė patalkinti B.Kliujevui – jis repetavo dialogo su kardinolu Rišeljė sceną. Sutikau, bet buvo baisiai apmaudu, kad turiu kamšyti visas skyles.
Mane apgobė kardinolo mantija, pasodino į krėslą, priėjo Rošforą vaidinantis B.Kliujevas ir kažką sako.
Nežiūrėdamas į jį iš popierėlio pradėjau atsakinėti. Gali būti, kad mano vidinė būsena išėjo tik į naudą.
Akies krašteliu pamačiau, kad visi aplinkui sujudo, ėmė šnabždėtis.
Priėjo G.Jungvaldas-Chilkevičius: „Rytoj jums surengsime atskirą atranką kardinolo Rišeljė vaidmeniui.“ O dabar parinksime grimą, išbandysime įvairius kostiumų variantus.“
Filmas buvo kuriamas SSRS valstybinio radijo ir televizijos komiteto užsakymu, visų vaidmenų atlikėjus tvirtino Maskvoje. Manęs nenorėjo tvirtinti Rišeljė vaidmeniui. Girdi, jaunas ir nežinomas aktorius.
Tačiau G.Jungvaldas-Chilkevičius mano kandidatūrą per stebuklą apgynė, nors iš pradžių kardinolo vaidmeniui buvo numatęs Michailą Kozakovą“, – papasakojo A.Trofimovas.
Parengė Milda Augulytė
