Anot jo, apie šiuos planus, Vilniaus valdžios siejamus su naujos koncertų salės ant gretimo Tauro kalno statyba, ministerija nebuvo informuota ir sužinojo tik iš žiniasklaidos.
„Petro Cvirkos skveras yra Naujamiesčio teritorijos vertingoji dalis paveldosaugos požiūriu. Cvirkos paminklas, sukurtas skulptoriaus Juozo Mikėno, taip pat yra įrašytas paveldo vertybių registre. Taigi priiminėti sprendimų dėl visos šios aikštės modernizavimo, pertvarkymo, tikrai negalima be paveldosaugos specialistų, urbanistų nuomonės“, – BNS antradienį sakė ministras.
Kaip antradienį skelbė naujienų portalas lrt.lt, Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisija gavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) išvadą, jog P. Cvirka talkino sovietinei propagandai, tapo viešu okupantų rėmėju, prisidėjo prie poeto Kazio Jakubėno įkalinimo.
Vicemeras Valdas Benkunskas BNS tikino, kad šią savaitę istorinės atminties komisija vertins tiek LGGRTC, tiek kitų organizacijų, tarp jų – Politinių kalinių ir tremtinių, Rašytojų sąjungų – nuomones ir neskubės priimti jokių sprendimų. Vis dėlto jis patvirtino, kad sostinės taryba apsispręsti dėl Cvirkos paminklo ir aikštės likimo galėtų dar šiemet.
„Matyt, šiuo atveju, ministras atskleidžia visą savo kompetenciją, parodydamas visą savo išmintį. Galiu pasakyti, kad jokie formalūs Kultūros paveldo departamento sprendimai ar apribojimai tikrai nesustabdys šios erdvės sutvarkymo ir Cvirkos paminklo iškėlimo. Principinis sprendimas taryboje teoriškai galėtų būti priimtas šiemet, bet jo įgyvendinti nebus skubama“, – pabrėžė V. Benkunskas.
M. Kvietkauskas tvirtino, kad P. Cvirkos „prosovietinės pažiūros ir tarnystė okupacinei valdžiai gali būti vertinama tik neigiamai“, tačiau ant svarstyklių esą reikėtų padėti ir jo kūrybą, tarmių kupiną, vaizdingą kalbą ir kitas „šviesiąsias biografijos puses“. Jo teigimu, paminklas aikštėje yra ne koloborantui, o rašytojui P. Cvirkai.
Ministras sako, kad skulptūros nukėlimas ir visiškais aikštės pertvarkymas kelia prieštarų tiek urbanistiniu ir paveldosauginiu, tiek istorinės atminties požiūriu ir stebisi, kodėl nesvarstoma kai kurių istorikų ir architektų siūloma alternatyva aikštę išsaugoti kaip „ano laiko savitą erdvę“ ir miesto istorijos dalį.
„Mano manymu, tai yra ir sovietmečio istorijos liudijimas dabarčiai, jaunajai kartai ir kyla labai daug klausimų dėl sprendimų visiškai pertvarkyti šią viešąją erdvę. Šalia Cvirkos paminklo būtų galima įrengti informacinę lentą, ar kitaip pateikti jo prieštaringus biografijos faktus, kad viskas būtų žinoma. Tuomet ši erdvė galėtų tapti ir edukacijos apie sovietmečio skaudžią praeitį vieta“, – teigia ministras.
„Jei mes šią erdvę visiškai panaikinsime, ištrinsime sovietmečio ženklus, ano meto atmosferą, ar nebus taip, kad dar po 30 metų gailėsimės, kad mūsų mieste visiškai išvalytas autentiškas sovietmečio palikimas ir nebeturime ką iš jo parodyti nei jauniems žmonėms, nei atvykstantiems į miestą svečiams?“, – svarstė M. Kvietkauskas.
Pastaruoju metu atgimus diskusijoms dėl paminklo P. Cvirkai, nukėlimo šalininkai teigia, kad jis nuo pirmosios sovietų okupacijos 1940-aisiais aktyviai kolaboravo su Maskva, vėliau vadovaudamas Rašytojų sąjungai šalino iš jos kolegas už antisovietines pažiūras, perduodavo informaciją saugumui.
Gynėjai akcentuoja P. Cvirkos rašytojo talentą ir sako, kad griaudami sovietmečio epochą atspindinčių paminklų, nes taip „neišbrauksime dramatiškų Lietuvos istorijos puslapių“.
