Šį penktadienį galerija įsileido dar vieną ne visai įprastą projektą – iškilaus XX amžiaus lietuvių kompozitoriaus Eduardo Balsio (1919-1984) šimtmečiui skirtą parodą, kuri užėmė ne tik tradicinę parodų erdvę, ir viešės čia iki gruodžio.
Paroda „Eduardas Balsys (1919–1984). Apie meistriškumą“ ypatinga ir tuo, kad ją sumanė E.Balsio anūkė – dailėtyrininkė Eglė Juocevičiūtė, kuriai tai buvo unikali proga pažinti garsųjį senelį, mat bendrauti jiems nebuvo lemta.
Kaip parodos atidaryme juokavo Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, menas – bene vienintelė sritis, kur viešieji ir privatūs interesai kuo puikiausiai dera.
Suartėjo per parodą
„Rausdamasi archyvuose supratau, kad mano senelis – tobulas objektas parodai galerijoje“, – neabejojo savo idėja parodos kuratorė E.Juocevičiūtė.
Ją įkvėpė ne tik vaizdinga E.Balsio kūryba, ypač jo kino muzika ir bendravimas su vizualiųjų menų atstovais, bet taip pat jo paties pomėgis fotografuoti ir filmuoti, gausi jį įamžinusi kino, televizijos, foto medžiaga.
Aktyviausias E.Balsio gyvenimo tarpsnis – 6 ir 7 dešimtmečiai – sutapo su vizualinės kultūros sprogimu, o Kompozitorių sąjungos pirmininkas, žymus kompozicijos profesorius, Kompozicijos katedros vedėjas, produktyvus kūrėjas buvo populiari visuomenės figūra, dažnai šmėžavusi objektyvų taikikliuose.
Parodos rengėjoms (E.Juocevičiūtei padėjo muzikologė Ieva Buinevičiūtė) pasisekė ir dėl to, kad pats E.Balsys rūpestingai, kaip retas menininkas, kaupė archyvus, paliko daug įdomios medžiagos.
„Bandžiau suprasti, kas seneliui rūpėjo kūryboje ir gyvenime, kartu atspindėti laikmetį, kai reikėjo laviruoti tarp to, kas tau svarbu, ir to, ko iš tavęs reikalavo“, – aiškino Eglė.
Taip radosi 7 parodos vestibiulyje potemės, išryškinančios tam tikrus kompozitoriaus biografijos ir kūrybos momentus, pasitelkus jo įvairiažanrės kūrybos įrašus ir asmeninio gyvenimo relikvijas.
Muzikos įrašai primena etapinius E.Balsio kūrinius ir jo mėgtus atlikėjus. Kuratorės teigė norėjusios atskleisti ne tik įvairialypę kūrėjo asmenybę, bet ir jo muzikos raidą, patirtas įtakas ir diktuotas madas.
Atkūrė nutrūkusį ryšį
Parodą apibendrina E.Balsio baleto „Eglė, žalčių karalienė“ interpretacijoms skirta ekspozicija 5-oje salėje. Lietuvoje yra sukurtos net penkios šio baleto versijos; kiekvienos premjera buvo įvykis, įprasmino savojo laiko estetinį skonį ir galimybes. Gaila, kad ekspozicija aplenkė naujausią šiemetį pastatymą Klaipėdos muzikiniame teatre.
„Eglė iškilnojo visus popieriukus archyvuose – neklydau manydama, kad sužinosiu, ko dar nežinojau“, – prisipažino E.Balsio ambasadore vadinama kompozitoriaus dukra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) profesorė Dalia Balsytė.
„Turbūt niekada nebendravau su tėvu taip intensyviai kaip dabar, nes būdavome visi užsiėmę, gyvenome savo gyvenimus. Atrodė, bus dar laiko, suspėsime pabendrauti, pasišnekėti, viską aptarti, bet laiko neliko. Šie metai – tarsi grįžimas į tą laiką, kai buvo galima paklausti, sužinoti, padaryti“, – atviravo D.Balsytė.
Profesorė negailėjo dėkingumo žodžių tėvo mokiniams, kurie neraginami įsteigė E.Balsio jubiliejinių metų organizacinį komitetą, ėmė kurti programą ir įtraukė į ją kone visus šalies profesionalius muzikos kolektyvus.
Mat E.Balsys tėviškai rūpinosi studentais. Anksti likęs vienas, nes tėvai mirė, o broliai emigravo, jis būrė giminę iš draugų, mokinių, bendraminčių.
Atlikėjams išliko įdomus
Įdomu, kad E.Balsio 100-mečio paminėjimo iniciatyva kilo Klaipėdoje, jo vaikystės ir jaunystės mieste. Dar sausio mėnesį Klaipėdos muzikinis teatras surengė jubiliejinių metų pradžios koncertą, kurio programą praėjusią savaitę pakartojo Kaune ir Vilniuje. Šią savaitę uostamiestyje ir sostinėje Klaipėdos kamerinis su Šv.Kristoforo kameriniu orkestru ir solistais bei dviem pianistėmis – D.Balsyte ir jos dukra Indre Baikštyte – atliko E.Balsio oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio“.
Vasarą Klaipėdoje įvyko „Eglės, žalčių karalienės“ premjera ir E.Balsio dainoms skirtas projektas, o šiuo metu Klaipėdos muzikinio teatro trupė rengia kompozitoriaus operos „Kelionė į Tilžę“ premjerą, kuri atkeliaus ir į Vilnių. Beveik 40 metų, po pirmosios premjeros 1980-aisiais, jos muzika buvo beveik užmiršta.
„100-metis – riba, kai gali pamatyti, kas yra tikra. Baigiantis jubiliejiniams metams, jau galiu pasakyti, kad E.Balsio muzika išliko aktuali nuo pirmųjų iki paskutinio opuso.
Tarkime, prieš koncertus žmonės manęs dažnai klausia, ar bus „Habanera“. Sukurta simfoniniam orkestrui, šiandien ji gyvuoja net šešiais skirtingais pavidalais. LMTA jubiliejaus proga išleis visų versijų gaidas. Atlikėjai nori groti Balsį.
Bet mane ypač žavi tai, kad jo muzika atlikėjus įkvepia naujiems projektams, improvizacijoms ir eksperimentams“, – kalbėjo D.Balsytė.
Lapkričio mėnesį NDG bus rodomi filmai, kuriems E.Balsys sukūrė muziką, o LMTA studentai bandys pasivaržyti su kino muzikos meistru savo kompozicijomis. E.Balsio muzikos perdirbinių vakarą NDG surengs ir jo mokiniai.
Kompozitoriaus vardas plačiau sklis ir svetur. Dėl Pirmojo tarptautinio E.Balsio kompozitorių konkurso prizų šiuo metu varžosi 26 kūrėjai, atstovaujantys 14 šalių.
