Išskirtiniai renginiai Kaune: pasirodys ir pasaulinė muzikos žvaigždė

Spalį popiežius Pranciškus paskelbė misijų mėnesiu. Ką tai reiškia Kaunui?

Katalikų redemptoristų misionieriai Kaune gyvena jau metus. Per tą laiką jie spėjo išties pamilti šį miestą.

Misijų mėnesio proga mieste vyks ne vienas renginys. Renginių svečius, prasmę ir reikšmę kauniečiams įvertino ir organizatoriai, ir miesto valdžia.

Misionierius ir vienas misijų mėnesio renginių organizatorių Ratislavas Dluhy teigė, kad Kaune jam labiausiai patinka jaukumo jausmas, taip pat didžiulį įspūdį daro Santaka bei apžvalgos aikštelės, iš kurių atsiveria visas miesto vaizdas.

Būtent šis vyras spalio viduryje Kaune organizuoja net tris dienas truksiančius renginius, sukviesiančius kauniečius ir miesto svečius. Misionierius džiaugėsi viską rengęs drauge su Kauno arkivyskupijos renginių koordinatore Vaida Kneižiene ir negailėjo komplimentų kauniečių organizuotumui.

„Pagrindinė idėja buvo pasirinkta atsižvelgiant į popiežiaus Pranciškaus žodžius, o visą renginių struktūrą mums padeda įgyvendinti daug skirtingų bendruomenių. Pavyzdžiui, jaunimo grupės Kaune: mes jiems tik papasakojome esmę, o jie suorganizavo puikiausią programą jaunuoliams.

Kauno bendruomenių jaunimas – išties daug gebantys, talentingi ir giliaminčiai jaunieji lyderiai. Daug metų norėjau susipažinti su Kaune tarnaujančių bendruomenių nariais“, – sakė R.Dluhy.

Jis paaiškino ir misijų mėnesio prasmę: „Kartais žmonės mano, kad tik kunigai, dvasininkai, vienuolės ir užsiima misijos skleidimu. Bet misijų mėnesio tikslas ir yra kiekvienam priminti, kad visi mes galime perduoti pasauliui svarbią žinutę. Jei esi krikštytas pasaulietis, nesi kitoks nei kunigas. Svarbiausia – besąlygiška meilė, kuria esame mylimi atėję į šį pasaulį.“

Šia proga Kaune svečiuosis ir ypatingi užsienio atlikėjai. Į renginį atvyks žmonių iš viso pasaulio. Didžiojoje Britanijoje gyvenantis misionierius ir lektorius atvyks kalbėti ir vesti diskusijų. Muzikinę programą surengs du profesionalūs būgnininkai: Terlas Bryantas ir Thomas Hooperis.

T.Bryantas jau yra svečiavęsis Kaune – jis sužavėjo publiką „Žalgirio“ arenoje vykusioje Valentino dienos šventėje. Kaunui tikra garbė priimti tokius svečius, mat šis vyras dirbęs su „Led Zeppelin“, Steve’u Tayloru ir kitomis žvaigždėmis.

Taip pat organizatorius atskleidė, kad Kaune svečiuosis du slovakų menininkai, kurie tiesiai priešais katedrą savo rankomis kurs skulptūrą.

Gerumo vienas kitam žinutė, siunčiama per muziką, formą ir spalvą, gali paliesti visų, ne tik tikinčiųjų širdis.

Misionieriaus teigimu, kiekvieni tėvai galėtų vaikus mokyti ramiai reaguoti į problemas. Taip pat mokytis reaguoti ir patiems.

„Gerumą kitam galime parodyti kūrybingais būdais ir ramia reakcija į problemas. Sukurti erdvę pokalbiams, atvirumui, meilei. Padėti tam, kuris kenčia, kuris turi problemą. Parodyti draugiškumą. Būti jautriam kitiems žmonėms, užuot smerkus juos ar moralizavus“, – sakė R.Dluhy.

Kokia veikla numatyta mažiesiems? R.Dluhy patikino, kad vaikams ir jų tėvams taip pat netrūks veiklos.

„Programa vaikams ir jų tėvams nėra skirta vien krikščionims. Veikla aktuali visoms šeimoms, nepriklausomai nuo to, tikintys jie ar ne. Šeimų renginius ves darbo su vaikais patirties turintys specialistai. Vienas tikslų – priminti, kad vaikai svarbūs jau dabar. Jiems nereikia laukti, kol užaugs, kad taptų gerais žmonėmis. Jie jau dabar gali daryti gera“, – dėmesį vaikams pabrėžė misionierius.

Aktyvus katalikiškos bendruomenės narys, leidėjas ir 5 vaikų tėvas kaunietis Darius Chmieliauskas teigė, kad stengsis dalyvauti koncertuose ir renginiuose drauge su visa šeima.

„Man pirmiausia labai smagu, kad žmonės, kauniečiai, gali naujai atrasti tikėjimo veidą. Esame įpratę prie vienokio tipo renginių: mišios, mišios. O juk svarbiausia, kad gerumas matytųsi mūsų kasdienybėje! Čia bus galimybė pamatyti žmones kitokius, nei esame įpratę.

Mano vaikai, labai tikiuosi, eis, jeigu dar bus tokie dalykai kaip būgnai ir panašūs įvykiai. Sūnus dar nesulaukė 5 metų, bet jau būgnija viskuo, kuo įmanoma. Manau, nereikės jo ilgai įkalbinėti dalyvauti tokiame renginyje“, – juokėsi D.Chmieliauskas.

Žinomas kaunietis, dainininkas Martynas Kavaliauskas sutiko, kad tokie renginiai nuteikia pozityviai.

„Manau, kad iniciatyva, kuri gali suburti žmones, ypač pritraukti juos į mūsų miestą, visą laiką yra sveikintina. Sakyčiau, kuo daugiau renginių, kurie suvienija žmones ir skatina gerumą, bendruomeniškumą, tuo geriau“, – džiaugėsi dainininkas.

Kiti apie dalyvavimą arkikatedros organizuojamuose renginiuose paklausti kauniečiai buvo nusiteikę skirtingai. Vieni teigė neturintys laiko ar iš anksto neplanuojantys, kiti vylėsi apsilankyti.

„Gal nueisiu su vaikais į būgnus. Nesu labai tikinti, į bažnyčią neinu. Bet įdomu būtų pamatyti, kas vyks centre. Jei nelis – kodėl ne?“ – svarstė kaunietė Eglė.

Kauno savivaldybės atstovas

„Kiekvienas kultūrinis, pramoginis ar religinis renginys Kaune yra sveikintinas ir laukiamas. Miestas savo ruožtu palaiko tokias iniciatyvas ir skatina jų organizavimą kasmet skirdamas finansavimą įvairioms organizacijoms per programą „Iniciatyvos Kaunui“. Tai praturtina miesto gyvenimą, suteikia daugiau galimybių turiningam kauniečių laisvalaikiui.

Be to, skatina žmones iš svetur atvykti į Kauną ir po pirmojo apsilankymo grįžti čia dar kartą.

Kaunas didžiuojasi dažnai sulaukdamas mūsų šalies Bažnyčios dėmesio rengiant didžiuosius katalikų renginius šalyje. Apie tai vaizdžiai liudija ir popiežių Jono Pauliaus II bei Pranciškaus vizitai mūsų šalyje, sutraukę į Kauną daugiatūkstantines minias tiek 1993-iaisiais, tiek ir pernai.

Tad čia jau ilgametės tradicijos, kurias miestas puoselėja prisidėdamas prie Kauno arkivyskupijos kurijos ir visos Bažnyčios iniciatyvų.

Be jokios abejonės, tai prisideda prie Kauno vardo garsinimo tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygiu, kai iš kitų miestų ar šalių atvykę žmonės turi progą iš arti, gyvai pažinti mūsų augantį miestą.

Dažnai jie čia grįžta ir dar kartą, o kartu skleidžia žinią apie „kaunastišką“ svetingumą. Todėl tokie renginiai yra reikalingi, kad Kaunas atitiktų kuo įvairesnius gyventojų bei miesto svečių lūkesčius.

Biurokratiškai būtų galima sakyti, kad žodžio, minties ir tikėjimo laisves mums garantuoja Konstitucija, tačiau, kalbant apie šiandienį Kauną, toks požiūris būtų netgi pernelyg siauras.

Pastaruoju metu miestas akivaizdžiai keičiasi, o drauge ir kauniečiai jaučiasi kur kas laisvesni. Tą patį galima drąsiai pasakyti ir apie dvasinius dalykus – tikėjimo išpažinimą, dalyvavimą religinėse apeigose.“