Į plaktukų pasaulį prieš ketverius metus jį pastūmėjo bendravardis kaimynas, draugiškai pašiepęs apie šiuos įrankius tuomet dar mažai nutuokusį Saulių.
Pastarasis iki šiol negali paaiškinti, kodėl vis labiau ėmė domėtis plaktukais. Po bičiulio pastabos šie, vienas už kitą įdomesni, ėmė traukti dėmesį, kai lankydavosi turguose.
Turi net masajų įrankį
Saulius ėmė gilintis į šių įrankių istorijas, ieškojo informacijos internete, pirko virtualiuose aukcionuose, vis stebėdamasis, kad iš pažiūros paprastas įnagis turi tiek daug paskirčių.
Kai suvalkietis sukaupė apie 150 plaktukų, nusprendė juos sukabinti, kad būtų patogiau apžiūrėti. Sodybos kieme, viename iš ūkinių pastatų, radosi ekspozicija, kuriai vis plečiantis, atsirado Plaktukų muziejus. Jis yra vienintelis Europoje.
Jame yra eksponatų iš Rusijos, Ukrainos, Anglijos, Amerikos, Norvegijos, Australijos, Japonijos, Vokietijos, Graikijos ir Afrikos. Prie kiekvieno eksponato yra informacinis lapelis, kuriame nurodyta, iš kokios šalies plaktukas, kokia jo paskirtis.
Sauliaus kolekcijoje yra ne tik staliaus, šaltkalvio plaktukai, bet ir geležinkelininko, juvelyro, teisėjo, gydytojo, masažuotojo, skulptoriaus, mūrininko bei stogdengio, vienuolių budistų.
Neseniai muziejaus įkūrėjas gavo dovaną iš Rytų Afrikos – masajų genties plaktuką, kurį šie savanų gyventojai naudoja ir kaip įrankį, ir kaip ginklą.
Pateko į rekordų knygą
Saulių ypač džiugina, kai į muziejų atvykstantys turistai dovanų atveža plaktuką.
„Iš vieno šiauliečio gavau šeimos relikviją, – jo tėvo pagamintą plaktuką. Anykštėnas Gintautas padovanojo savo kelis dešimtmečius saugotą įrankį iš vaikiško konstruktoriaus“, – pasakojo Saulius.
Praėjusiais metais, kai agentūra „Factum“ jam įteikė Lietuvos rekordo – gausiausias plaktukų rinkinys – diplomą, muziejuje buvo 533 eksponatai. Šiomis dienomis ant sienų puikuojasi jau 907 plaktukai, dar pusšimtis laukia, kada šeimininkas juos pakabins.
Plaktukų muziejus kuriamas tik iš šeimos biudžeto. Sauliui malonu, jog žmona ir istorija besidomintis sūnus palaiko jo iniciatyvą.
Užsukusiems lankytojams Saulius pasakoja šimtus įdomių istorijų apie savo surinktus eksponatus. Keisčiausių formų ir paskirčių įrankiai stebina ne tik vaikus, bet ir suaugusius.
Neseniai į muziejų atkeliavo 130 metų senumo Olandijos sūrininko, 1850-ųjų Vokietijos girininko, Prancūzijos vynininko plaktukai.
Tenka kratytis per duobes
Saulių džiugina gausūs turistų būriai, tačiau vyrui nesmagu, jog į muziejų vykstantys lankytojai patiria nepatogumų. Nuo didesnių kelių nėra jokių nuorodų į Vilkaviškio rajoną ir užsienio šalyse garsinantį Plaktukų muziejų.
Prieš kelis mėnesius Saulius nusprendė Degučių kaimo prieigose, vieškelių sankryžoje, pats pastatyti nuorodą. Suprantama, ji turėjo būti plaktuko formos. Iš metalinių strypų vyras suvirino 3,89 m stilizuotą plaktuką su muziejaus pavadinimu (3,26 m pločio).
Sunkiasvorę nuorodą įbetonavo į tvirtą pagrindą. Tuomet ir kilo mintis, jog ši penkių metrų aukščio konstrukcija galėtų pretenduoti į didžiausio plaktuko rekordą.
Prieš kelias dienas Plaktukų muziejaus šeimininkas agentūrai „Factum“ pateikė paraišką, kurią savo parašais ir bendruomenės antspaudu patvirtino keli liudininkai.
Saulius šia nuoroda pasirūpino savo iniciatyva ir lėšomis, tačiau yra daug didesnį apmaudą kelianti problema, – nuo asfaltuoto kelio iki Degučių kaimo vedantis žvyrkelis.
„Žmonės važiuoja kaip per tarką. Kai kurios mašinos neatlaiko, lūžta. Pavasarį keli ekskursijų autobusai nevažiavo į muziejų, kai sužinojo apie blogą kelią. Sulaukiu skambučių iš Aukštaitijos, Žemaitijos, Norvegijos, Anglijos, visus turiu įspėti, kokiu keliu teks važiuoti“, – apmaudžiai kalbėjo Saulius.
Degučių kaimo gyventojai teigė girdėję, jog maždaug keturių kilometrų žvyrkelio atkarpa turėtų būti išasfaltuota neva 2020 metais.
Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas patikino, jog Plaktukų muziejumi domimasi vis labiau, tačiau prastas privažiavimas atbaido užsienio turistus. Prieš kurį laiką vienai užsienio turizmo agentūrai buvo pasiūlyta apsilankyti Plaktukų muziejuje, tačiau jos atstovai, išgirdę apie žvyrkelį, atsisakė iki Europoje garsėjančio muziejaus kratytis per duobes.
