Eduardo Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“ (1960), oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ (1969), daina „Elektrėnų žiburiai“ (1964), muzika filmui „Adomas nori būti žmogumi“ (1959) ir daugelis kitų – tai muzika, kuri pasakoja, siūlo paveikias emocines patirtis, įtraukiančias ne tik garsais, bet ir reginiais.
Didelis dėmesys klausytojo patirčiai išskiria E. Balsio kūrybą tarp jo kartos kompozitorių. Priklausęs pirmajai pokario muzikų kartai, drauge su Juliumi Juzeliūnu, XX a. 6 dešimtmečio pabaigoje E. Balsys nubrėžė Lietuvos muzikos modernėjimo kryptis. Jis klausytojams siūlė nuosaikų modernumą, nuosekliai pagrįstą kūrinių struktūrą, įsimenančias melodijas ir tikslingas instrumentuotes.
Kiekvienas jo kūrinys turi savitą skambesį, didelė jų dalis laikomi etapiniais savo laiko kūriniais, todėl, apžvelgiant E. Balsio palikimą, įdomu prisiminti jo gyventą laikmetį, patirtas įtakas ir diktuotas madas.
Paroda kompozitorių pristato kaip plataus spektro muzikos kūrėją, rašiusį simfoninius, kamerinius, sceninius kūrinius, muziką kinui ir teatrui bei estradines dainas, taip pat mėgusį fotografuoti ir filmuoti. Parodos ekspozicija, sudaryta iš itin įvairių eksponatų ir grindžiama E. Balsio kūrybai būdingu kinematografiško pasakojimo principu.
Parodos kuratorės – Eglė Juocevičiūtė ir Ieva Buinevičiūtė, parodos architektai – Ieva Cicėnaitė ir Matas Šiupšinskas, kompozitoriaus dukra Dalia Balsytė ir Nacionalinės dailės galerijos vedėja Lolita Jablonskienė.
Paroda veiks iki 2019 m. gruodžio 1 d. Tai vienas iš E. Balsio 100-ųjų gimimo metinių minėjimo renginių. Informaciją apie kitus renginius galima rasti: balsys100.lt.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
