Pasak akcijos rengėjų, taip simboliškai sujungsime girios krantus ir parodysime, kad mums rūpi girios ir Lietuvos likimas.
Vienas šios akcijos vėliavnešių – žinomas smuikininkas ir pedagogas Martynas Švėgžda von Bekkeris. Jis paskleidė ir peticiją socialiniuose tinkluose dėl Šimonių giriai kilusios grėsmės.
Šimonių girios gyventojai susivienijo šią vasarą stebėdami masiškai kertamą mišką. Pasak jų ir dieną, ir naktį medžius kertanti technika gąsdina gyventojus, primindama apokaliptinių filmų scenas. Taip beatodairiškai kertamos girios neteko matyti nei sovietmečiu, nei pastaraisiais dešimtmečiais.
Šimonių girioje tebegyvuoja unikalūs etnografiniai kaimai, kuriuose atgimsta tradicijos ir kultūrinis gyvenimas: kuriasi bendruomenės, kultūros, sveikatingumo ir turizmo verslai, kasmet vyksta violončelininko V. Sondeckio rengiami tarptautiniai klasikinės ir modernios muzikos koncertai, tarptautinis Miško festivalis, Žalčiasalio festivalis, dailininkų plenerai, vaikų stovyklos, senųjų amatų mokymai, kūrybinės dirbtuvės, plenerai, gausiai lankomi atlaidai ir Mišios medinėje Inkūnų bažnytėlėje.
Anykščių gyventojai šias vietas pamėgę, kaip turistinių žygių, grybavimo, uogavimo vietą. Tačiau Šimonių giria yra ir saugoma valstybės teritorija – biosferos poligonas ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.
Valstybė yra įsipareigojusi saugoti čia gyvenančių retų gyvūnijos ir augmenijos rūšių. Tačiau pastaraisiais metais priimamų įstatymų ir poįstatyminių aktų rezultatas, kad ši teritorija tapo saugoma tik formaliai,- nebepaisant tikslų, kurie buvo deklaruojami steigiant Šimonių girios biosferos poligoną.
Šios dienos situacija yra paradoksali – tokia, kokia teisinėje valstybėje būti negali. Šimonių girios biosferos poligonas tarsi saugoma teritorija, bet nebeturi jokios realios apsaugos.
Susirūpinusių išsaugoti Šimonių girią ir jos ekosistemą gyventojų tikslas – pasiekti, kad gamtos apsaugos procedūros, kurios reglamentuotos įstatymais, Šimonių girioje butų vykdomos ir informacija apie jas pasiektų plačiąją visuomenę.
Valdžios institucijų prašoma užtikrinti, kad nedelsiant būtų sustabdyti Šimonių girios su joje esančiomis vertingomis miškų, pievų, pelkių bei kitomis natūraliomis buveinėmis ekosistemos naikinimo darbai, tikslu iš esmės peržiūrėti ir revizuoti valstybės politiką šioje mums visiems aktualioje srityje,- Lietuvos gamtos išsaugojimo srityje.
Šimonių grupės iniciatyvinės grupės nariai teigia, kad giria mus gindavo karų, sukilimų, nepriklausomybės kovų laikais. O dabar pagalbos reikia jai pačiai.
„Šimonių Giria, Punios Šilas, Lobanoro Giria, Kuršių Nerija... Tai ir dalis žmonijos, mūsų protėvių galios vardai, mūsų bendras turtas, mūsų Senelių ir Tėvų kovos už laisvę paminklai, mūsų vaikaičių ir ateities kartų sveikatos ir tapatybės pamatas.
Parodykime sau ir pasauliui, kad esame bičiulių kraštas, kuriame kadaise karaliavo bitė – skaidrumo, tvarkos, pagarbos šeimai bei kaimynui ir gamtai Deivė. Neišduokime savo protėvių, iš kurių semiamės stiprybės! Jau baigiam XXI a. penktadalį ir bitė atneš mums dar tokio ateities medaus, kurio dar neesame ragavę ir dar net nesapnavome, jei tik paliksime Jai jos vietą!“, – poetiškai kreipėsi į feisbuko draugus M.Švėgžda von Bekkeris.
Sekmadienį, spalio 6 dieną, 15 val. akcija prie Inkūnų-Mikierių kabančio tilto prasidės jo įžangos žodžiais ir daina „Vai giria, giriala“.
Prieš renginį, 14 val. netoliese esančioje Inkūnų bažnyčioje vyks šv. Mišios. Šią medinę bažnytėlę karo metu statė Šimonių girios bendruomenė.
Nuo 13 val. siūlomos „Miško maudynės Šimonių girioje“. Gyventojai siūlo panirti į girios atmosferą ir pajusti ją visais pojūčiais, nes miško negali išmatuoti kubiniais metrais. Giria – mūsų fizinės sveikatos, proto ramybės, kūrybingumo, gyvybės šaltinis.
