Laiptai atidengti 15-ųjų poeto mirties metinių proga. Krokuva, kurioje Cz.Miloszas mirė, tapo antrąja vieta po jo jaunystės miesto Vilniaus, kur iškilo dar vienas didelis šio Nobelio premijos laureato įamžinimo ženklas. Laiptų idėja kilo Lietuvos Respublikos kultūros atašė Lenkijoje Rasai Rimickaitei. Šį sumanymą palaikė poeto sūnus Anthony Miloszas. Ant priešais buvusios karalių rezidencijos Vavelio esančių laiptų iškaltos poeto eilėraščio „Dovana“ eilutės. Šis eilėraštis, pasak jį parinkusių Krokuvos Jogailaičių universiteto mokslininkų, puikiai perteikia Cz.Miloszo jautrumą ir autentišką pasaulio suvokimą.
„Tai iš tikrųjų laiminga diena. Miestui, kultūrai, Lenkijos ir Lietuvos santykiams. Laiminga diena miestui, nes manau ir tikiu, kad poezijos žodžiai sustiprina jo dvasią. Cz.Miloszas visuomet pabrėždavo, kad poezija turi ryšį su tikrove ir gali ją kurti. Manau, kad jo žodžiai kurs tiek Krokuvos, tiek mūsų bendrą tikrovę“, – į susirinkusiuosius Cz.Miloszo eilėraščio pirmąja eilute kreipėsi kultūros ministras.
Jis simboliškai susiejo ant Vilniaus ir Krokuvos laiptų iškaltų eilėraščių „Upė“ ir „Dovana“ citatas: „Vilniuje ant Cz.Miloszo laiptų galime išskaityti: „Ir nei yra, nei buvo, tik amžiams trunkanti akimirka.“ Ant šių laiptų iškaltas eilėraštis pradedamas nuo laimingos dienos. Tad tegul šios laimingos dienos veda mus į aukštąsias amžinąsias akimirkas. Dėkoju ir sveikinu Krokuvos miestą su šiuo momentu, su šia amžina akimirka.“
Mokslinės konferencijos „Cz.Miloszas ir XXI amžius“ atidaryme Krokuvos Jogailaičių universitete kultūros ministras pabrėžė, kad Cz.Miloszą galime laikyti svarbiausia gija, jungiančia lietuvių ir lenkų kultūras, atveriančia naujus tarpkultūrinio bendradarbiavimo klodus, suartinančia abi šalis. M.Kvietkauskas taip pat pasidžiaugė įkurtu Cz.Miloszo kūrybos tyrimų centru.
Konferencijoje ministras M.Kvietkauskas perskaitė pranešimą, kuriuo nauju ir aktualiu žvilgsniu pažvelgė į Cz.Miloszo romaną „Valdžios paėmimas“.
„Jis išryškina daugybę sklandų istorinį pasakojimą komplikuojančių detalių. Iš tiesų šis romanas – tai ištisas nesudedamų pagal vieną schemą gyvenimo detalių klodas, dėl kurio, anot paties autoriaus, ir vertingiausias šis kūrinys. Tačiau, mano požiūriu, svarbiausia šio romano žinia – santykis su negailestinga istorijos jėga, laužančia žmonių likimus, falsifikuojančia jų patirtis su jos paliktomis nebyliomis traumomis“, – kalbėjo kultūros ministras.
Krokuvoje M.Kvietkauskas taip pat susitiko su šio miesto meru prof. Jaceku Majchrowskiu, su kuriuo aptartas kultūrinis bendradarbiavimas tarp Krokuvos ir mūsų šalies kultūros institucijų.
