Paminklą, kuris pastatytas greta šios bažnyčios, sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras. Atidengiant paminklą atliktas literatūrinis spektaklis „Vaižgantas kaip Viešpaties diena“ (skaitovai – aktoriai Olita Dautartaitė ir Petras Venslovas).
Vėliau, kaip Eltai sakė viena šio renginio organizatorių – XXVII knygos mėgėjų draugijos vadovė Dalia Poškienė, Šv.Jurgio konvento konferencijų salėje vyks Lietuvai pagražinti draugijos suvažiavimas, skirtas J.Tumo-Vaižganto gimimo 150-osioms metinėms.
J.Tumas-Vaižgantas gimė 1869 metų rugsėjo 8 dieną Malaišių kaime (Svėdasų valsč., Anykščių r.), 1893-iaisiais baigė Kauno kunigų seminariją, kurioje įsitraukė į lietuviškos spaudos platinimą. Kunigavo Latvijoje, Lietuvoje, leido ir platino švietėjiškus, patriotinius leidinius, priešinosi rusifikacijai bei polonizacijai.
Pirmosios jo knygelės pasirodė XX a. pradžioje. Keletą metų gyvendamas Vilniuje, Vaižgantas aktyviai dalyvavo jo lietuvinimo sąjūdyje. Būdamas JAV, rinko aukas Kauno mokytojų seminarijai („Saulės“ rūmams). Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Rygą, paskui – į Petrogradą. 1917 metais Stokholme dalyvavo lietuvių politinėje konferencijoje.
J.Tumo-Vaižganto parašyta epopėja „Pragiedruliai“ trimis knygomis išleista Vilniuje (1918–1920 m.). Iš Lenkijos okupuoto Vilniaus jis pasitraukė į Kauną, kur įsteigė laikraštį „Nepriklausoma Lietuva“. 1920–aisiais buvo paskirtas Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios rektoriumi. Ją suremontavęs, čia tarnavo tikintiesiems ir Dievui iki savo gyvenimo pabaigos (1933 m.).
Pirmasis Lietuvos rašytojui, spaudos darbuotojui, literatūros istorikui, kritikui, visuomenės veikėjui, pedagogui, kunigui J.Tumui-Vaižgantui skirtas paminklas (autorius – skulptorius Bernardas Bučas) 1933 metais buvo atidengtas Malaišiuose, neišlikusios sodybos vietoje.
