Dviejų dalių parodos ekspozicija, kurią sudaro kelios dešimtys fotografijų bei rekordinė sagų instaliacija, šį kartą dedikuota opiausiai mūsų šalies problemai ir pasakos apie lietuvių tautos emigraciją per visą Nepriklausomybės laikotarpį.
„Savo kūrybiniams sumanymams mėgstu naudoti žodžius, turinčius kelias reikšmes. Jais remdamasi nagrinėju konfliktą ir jo sukeltą traumą. Tokie žodžiai inspiruoja įvairios raiškos priemonėmis meno kalba komunikuoti su skirtingais žmonėmis ir stebėti jų reakciją.
Taip į šį projektą atkeliavo ir sagos vaizdinys, per kurį siekiu įtvirtinti universalų pasakojimą“, – teigė projekto autorė Lilija Valatkienė.
Ji pabrėžė, kad pagrindinis šios parodos tikslas – iškelti vis dar aktualų Lietuvos piliečių emigracijos klausimą, įvairiomis meninės raiškos priemonėmis paanalizuoti minėtą problemą ir paskatinti visuomenę diskusijai.
Parodoje pristatoma dviejų dalių ekspozicija. Pagrindinėje dalyje – iš daugybės sagų sukurta instaliacija, kurią sudaro net keletas meninių objektų: septynias žodžio „Lietuva“ raides simbolizuojantys darbo drabužiai, medaus korių principu sukurtas migracijos žemėlapis, įspūdingas, kažkada vieno lito nominalo vertės kupiūrą puošęs rašytojos Žemaitės portretas ir net „upė“, kurioje galima semti, skaičiuoti ir žaisti su sagomis.
„O taip pat – Lietuvoje ir svetur gyvenančių žmonių atsiųsti sagomis apsiūti jiems brangūs objektai kaip šauksmas artimiesiems sugrįžti namo. Jie nebuvo planuoti, tačiau labai gražiai papildo instaliacijos visumą“, – sako menininkė.
Kurti šią instaliaciją L. Valatkienė planavo du metus, per kuriuos planuota surinkti 1,35 mln. sagų – tiek, kiek Lietuvos gyventojų per 29 metų Nepriklausomybės laikotarpį paliko mūsų šalį.
Tačiau sumanymą pavyko įgyvendinti ir viršyti vos per 10 mėnesių, o jo rezultatas – 1,5 mln. sagų, atkeliavusių ne tik š Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos, Švedijos, Bulgarijos, Australijos, JAV, Anglijos, Škotijos, Kanados ir kt. šalių.
Instaliacijai reikalingus meninius objektus kurti padėjo neįgalieji, prie kurių taip pat sparčiai jungėsi įvairių šalies mokyklų auklėtiniai, kultūros įstaigos, bendruomenės ir net iš emigracijos sugrįžę žmonės. Tokiu būdu projekte iš viso dalyvavo 500 dalyvių – ir asmenų, ir institucijų.
Pasak menininkės, kita ekspozicijos dalis – 32 fotografijos iš jau sukurto ciklo „Neparadinė Lietuva“ – įrėmins iš daugybės sagų sukurtą instaliaciją bei suteiks jai kontekstą, nes būtent šiuose nespalvotuose kūriniuose galima pamatyti tuštėjančią Lietuvą.
„Nors tema nėra labai linksma, ją nagrinėdama negalėjau nepalikti vilties, kurią neš dvi paskutinės šios parodos dalies spalvotos fotografijos „Gera žinia“ ir „Laimės šulinys“, – teigia L. Valatkienė.
Prie projekto prisijungė ir du tapytojai,- Aleksandras Vozbinas ir Antanas Šeronas. Jie negalėjo nutylėti ilgesio, nes juos asmeniškai taip pat yra palietusi emigracijos tema.
Kūrybinių raiškų įvairovę papildys edukacinė programa, kurią iš karto po parodos atidarymo ves žurnalistė, fotomenininkė, projekto vadovė Lilija Valatkienė. Projektą ketiname registruoti „Factum“ agentūroje.
Paroda Vilniaus vaikų ir jaunimo galerijoje veiks iki spalio 19 dienos. Lankymas nemokamas.
FAKTAI IR SKAIČIAI
1,5 mln. – tiek iš viso surinkta ir panaudota sagų projekte „Saga apie Lietuvą“;
1,35 mln. – tiek Lietuvos gyventojų per Nepriklausomybės laikotarpį emigravo į kitas šalis;
500 – tiek iš viso dalyvių prisijungė prie Lilijos Valatkienės projekto;
10 – per tiek mėnesių pavyko surinkti projekto instaliacijai reikalingą sagų skaičių ir sukurti meninius objektus;
3 – tiek sagų, patikėtų projekto autorei iš JAV gyvenančių lietuvių, drąsiai gali vadintis muziejinėmis vertybėmis: tai – Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio dukros, moterų šaulių vadės Onos Putvinskaitės-Tercijonienės uniformos saga, lietuvybės puoselėtojo, kunigo prof. Stasio Ylos iš JAV saga ir Maironio dukterėčios Danutės Lipčiūtės-Augienės vaikystės paltuko saga, kurią neabejotinai yra segęs ir jos dėdė;
Aktyviausiai sagas rinko Punsko (Lenkijos Respublika), Plungės, Panevėžio, Kauno, Šilutės, Mažeikių, Radviliškio ir Trakų miestai;
Daugiausia surinkta baltos, juodos ir rudos spalvos sagų;
Didžiausią vieną sagų siuntinį atsiuntė Mažeikių gyventojai: jame buvo surinkta per 65 tūkstančius sagų;
Projektas „Saga apie Lietuvą“ jau turi savo ekspozicinių kelionių planą: iš Vilniaus jis persikels į Trakus, tada – į Kauną, o iš laikinosios sostinės keliaus į Mažąją Lietuvą, – į Šilutę.
APIE PROJEKTO AUTORĘ
Lilija Valatkienė
· 1980 m. įgijo žurnalistikos bakalauro laipsnį Vilniaus universitete
· 1989 m. stažavosi Fredrikstad (Norvegijos Karalystė) institute
· Nuo 1986 m. yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narė
· 1989–2009 m. dirbo laikraščio „Lietuvos rytas“ žurnaliste, redagavo žurnalus „Stilius“ ir „Stilius PLIUS“
· 2015 m. suteiktas Lietuvos meno kūrėjos statusas
· Surengė 20 personalinių parodų
· Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Škotijos, Prancūzijos, Šveicarijos, JAV ir Australijos privatūs kolekcininkai