Netrukus Lietuvos kino ekranuose pasirodysianti detektyvinė drama „Nematoma“ žiūrovams pristato Karpatuose dienas leidžiantį Joną (akt. Dainius Kazlauskas, 48 m.), slegiamą rutinos, praeities šešėlių ir amžiaus vidurio krizės. Vyras gali užsimiršti tik šokdamas, o vis labiau slegianti emocinė duobė paskatina jį imtis desperatiškų veiksmų – apsimesti neregiu, kad patektų į TV šokių šou ir pakeistų situaciją.
Sanatorijos šokiuose pastebėtas prodiuserių Jonas kviečiamas dalyvauti TV šokių projekte Lietuvoje. Drauge su porininke šokėja Saule (akt. Paulina Taujanskaitė, 27 m.) jiedu netrunka tapti daugiausia dėmesio sulaukiančia TV šou pora.
Bet netrukus iš kalėjimo paleidžiamas senas Jono priešas Vytas (akt. Darius Bagdžiūnas). Draskomas prieštaringų jausmų buvęs kalinys sprendžia dilemą – visuomenei įrodyti savo tiesą ar imtis keršto Jonui?
Drauge su filosofu Kristupu Saboliumi antrąsyk rašęs filmo scenarijų režisierius tikino, kad „neo-noir“ estetikos „Nematoma“ prabyla apie įvairias aklumo formas šiandienos pasaulyje, kuris tarsi iškelia reikalavimą viską pamatyti ir visada būti matomam, o filmo istorijoje susipina nusikaltimo ir tiesos regimybės temos.
Filmo „Nematoma“ plakatas alsuoja paslaptimi: pagrindinio vaidmens atlikėjo aktoriaus D.Kazlausko veidą dengia moters rankos, užspaudusios jo akis. Režisierius teigė, kad, nepaisant plakate jaučiamos niūrios atmosferos, jis neturi nieko bendro su siaubo ar trilerio žanru – vaizdu norima atspindėti filme narstomas paslaptis, detektyvo ir meilės elementus.
Režisierius užsiminė, kad filme „Nematoma“ skamba frazė „tiesa jus išlaisvins“, tačiau norint sužinoti tiesą nebūtina jos matyti akimis.
„Vidinė žmogaus jausena, o ne regėjimas dažniausiai tampa keliu į tiesą“, – įsitikinęs I.Jonynas.
Kino žiūrovams I.Jonyno pavardė jau žinoma – 2013 m. jis sukūrė debiutinį ilgo metražo filmą „Lošėjas“. Užsienio festivaliuose apdovanota makabriška istorija apie paramedikus, lošiančius iš žmonių gyvybių, Lietuvoje laimėjo net 6 Sidabrines gerves, tarp jų – ir už geriausią filmą bei režisūrą. 2014 m. „Lošėjas“ šalies kino teatruose buvo vienas lankomiausių filmų.
„Detektyvinė drama „Nematoma“ turėtų patikti mėgstantiems įvairų kiną. Labai tikiuosi, kad filmas ras savo auditoriją. Nuo „Lošėjo“ šis filmas skirsis savo stilistika, jis kiek sunkesnis. Tačiau tie, kurie matė ir „Lošėją“, ir šį kūrinį, sako, kad abiejuose galima pastebėti mano braižą“, – kalbėjo I.Jonynas.
Drauge su Latvijos, Ukrainos ir Ispanijos kinematografininkais kurto filmo „Nematoma“ šokio kompozicijas kūrė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės solistas, Auksinio scenos kryžiaus laureatas choreografas Martynas Rimeikis, kostiumus kūrė dizainerė Sandra Straukaitė, filmavo ukrainiečių operatorius Denysas Luščykas.
Šalia gerai žinomų profesionalų D.Kazlausko, Liubomiro Laucevičiaus, Dmitrijaus Denisiuko, Igorio Reklaičio, jaunos aktorės P.Taujanskaitės filme vaidina visas būrys neprofesionalų, pavyzdžiui, Darius Bagdžiūnas, labiau žinomas verslo pasaulyje kaip įmonės „Gaumina“ direktorius.
Premjeros išvakarėse pakalbinome pagrindinio moters vaidmens atlikėją aktorę P.Taujanskaitę.
– Režisierius I.Jonynas sakė, kad jam didžiausiu netikėtumu tapote jūs, filme „Nermatoma“ atliekanti pagrindinį moters vaidmenį. Anot jo, esate „įdomi ir talentinga jaunosios kartos aktorė, kuriai teko išbandymas per gana trumpą laiką pajusti ne tik aktorės, bet ir šokėjos krūvį“. Kaip režisierius jus susirado? – pasiteiravau P.Taujanskaitės.
– Režisierius manęs nepažinojo, nebuvo matęs nei filme „Pelėdų kalnas“, nei teatre. Mane pasiūlė šio filmo aktorių atrankos režisierė.
– Filmas pasakoja apie TV talentų šou. Ar prieš filmuodamasi peržiūrėjote kokių nors realybės šou?
– Žiūrėjau tik mokyklos laikais. Dabar jau septyneri metai neturiu televizoriaus.
– Jūsų herojė – šokių konkurso dalyvė. Ar prieš filmavimą teko mokytis šokti?
– Šoku nuo penkerių metų – Kėdainiuose lankiau baleto būrelį, bet prieš filmavimą visą mėnesį daug dirbome su choreografu M.Rimeikiu. Jis turėjo nemažai darbo, nes iš pradžių Saulės vaidmeniui buvo atrinkta kita aktorė, bet vėliau režisierius pasirinko mane.
– Ar su savo partneriu filme D.Kazlausku susišokote?
– Labai gerai susišokome, mes apskritai gerai su juo bendraujame, yra tekę kartu dirbti, nors bendrame spektaklyje nesame vaidinę.
– Ar pati sutiktumėte dalyvauti realybės šou, jeigu kas pasiūlytų?
– Tikriausiai, nes reikia pinigų.
– Vienas klausimų, kuriuos kelia filmo kūrėjai: „Ar talentas be graudžios istorijos – nieko vertas?“ Jei jums pasiūlytų dalyvauti realybės šou, ar dėl populiarumo ryžtumėtės pakeisti savo gyvenimo istoriją: apsimesti našlaite, metus vaidinti aklą, pasakoti graudžią gyvenimo istoriją?
– Žinoma, kad ne.
– Filme mėginama parodyti, kokią įtampą sukelia susidūrimas su TV šou. Ar išsiaiškinote, kokią?
– Viešumas ir yra įtampa. Bet su tuo labiau susiduria Dainiaus personažas. Aš patiriu tik tai, ką kiekvienas žmogus, atsidūręs viešumoje, prožektoriaus šviesoje. Dainiaus herojui yra daugiau priežasčių jausti įtampą ir baimę.
– Kokia jūsų herojė Saulė? Ar jums teko visiškai persikūnyti, ar turite su ja ką nors bendra?
– Saulė niekuo neišsiskiria. Jai būdingas bendras daugumos bruožas – neišsipildžiusi svajonė, kuri visą gyvenimą save primena.
Saulė nori tapti šokėja. Pasitaiko po ranka prodiuseris ir ji pamanipuliuoja juo, kad galėtų įgyvendinti savo svajonę. Tačiau galiausiai supranta, kad jos svajonė visai ne tokia, kad jai, ko gero, nereikia populiarumo.
– Ar pritartumėte filosofo Slavojaus Žižeko minčiai, kad išsipildžiusi svajonė yra ne kas kita kaip košmaras?
– Ko gero, jeigu neatsiranda kitos svajonės. Bet dažniausiai išsipildžius vienai, atsiranda kita. O jei neatsiranda, tai kaip ir gyvenimo pabaiga. Bent jau aš taip manau.
– O jūsų herojė Saulė atranda naują svajonę?
– Taip, ji įsimyli savo partnerį, ir visa kita tampa nebesvarbu.
– Ar jūsų, kaip aktorės, svajonė yra išsipildžiusi?
– Taip, bet man dažniausiai būna taip: dar nespėjai pasidžiaugti svajonės išsipildymu, o jau atsiranda kita. Ir vėl gyveni laukimu.
– Ar filmuojantis nepasitaikė kokių nors nuotykių, juokingų ar stresinių situacijų?
– Pats filmavimas yra stresinė situacija, nes aplinkui daug žmonių, kurie priklauso nuo tavęs. Jeigu blogai vaidini, jiems ilgėja darbo valandos. Viskas turi vykti greitai ir sklandžiai – tai ir kelia įtampą.
– Filme „Nematoma“ vaidinote prieš trejus metus ir šį puslapį jau užvertėte. Koks kitas atsivertė? Gal sulaukėte kvietimo filmuotis kitoje kino juostoje?
– Ne, nesu pakviesta. O teatre pernai vaidinau premjeriniame spektaklyje – Yanos Ross režisuotose „Vienos miško pasakose“, dabar su kolegomis vykstame į Japoniją, kur rodysime du Sarah Kane „Apvalytųjų“ spektaklius.
