Tačiau šiemet šio renginio dalyviai pasklis ir kitur Lietuvoje: trupės „Kaaos Kaamos“ (Švedija) artistai rugsėjo 9 d. vaidins „Naujojo cirko stotelėje Visagine“ vietos Sporto centre, Jatta Borg (Suomija / Prancūzija) ir cirko mokslus Londone neseniai baigusi tautietė Giedrė Degutytė rugsėjo 13 d. pasirodys naujame renginyje prie pat Latvijos sienos – Ilzenbergo dvaro festivaliuke vaikams, o prancūzų trupė „Cirque Plein d’Air“ trauks į pajūrį – menų festivalį „Plartforma“ Klaipėdoje (rugsėjo 17, 18 d.) ir Prancūzų kultūros dienas Nidoje (rugsėjo 22, 23 d.).
Toną duoda prancūzai
Kultūroje prancūzai – viena inovatyviausių dabartinio pasaulio tautų. Šiuolaikinis šokis plėtojosi keletoje šalių, tačiau būtent prancūzai maždaug devintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį jį apibendrino, suinstitucino, prilygino kitiems scenos menams. Cirkas egzistuoja daugelyje pasaulio valstybių, bet būtent Prancūzijoje per praėjusius porą dešimtmečių jo raida įgavo visiškai naują pobūdį – kito jo vertybės, estetika, cirką imta laikyti menu, o cirko trupių vadyba, logistika ir kūryba ėmė panėšėti į teatro ar šokio trupių. Naujasis cirkas ėmė iš esmės skirtis nuo senojo, tradicinio, dažniausiai vis dar išnaudojančio gyvūnus ir išpažįstančio nuolat kartojamų parodomųjų cirko numerių estetiką.
Šio tūkstantmečio pradžioje Prancūzija skaičiavo jau apie penkis šimtus cirko mokyklų bei studijų, per du šimtus trupių ar pavienių nuolat viešai pasirodančių cirko menininkų. Ieškodami argumentų dėl valstybės dėmesio, cirko žmonės ėmė kaupti ir statistiką, kuri teigia, kad ši sritis jau turi užsiauginusi milijonus naujų žiūrovų. Cirko inovacijas bei visą procesą, kaip dar vieną visuomenės kūrybiškumo apraišką, ėmė finansuoti ir valstybė. Prancūzijoje šiuo metu veikia 14 nacionalinių naujojo cirko centrų (prancūziškai – „Pôles nationaux cirque“) ir daugybė žemesnio rango cirko organizacijų.
Bet apibendrinimai šioje srityje – vis dar komplikuotas užsiėmimas. Įvairios naujojo cirko disciplinos ir rūšys plėtojasi visiškai skirtingose vietose: tradicinėse cirko arenose, palapinėse, kabaretuose, varjetė, teatruose, taip pat – gatvėje, masiniuose renginiuose. Viskas neatskiriamai susipynę. Ir nors kai kurie naujojo cirko kūrėjai laikosi „grynųjų“ žanrų, dauguma jungia keletą rūšių. Ginčijamasi netgi dėl paties „naujojo cirko“ termino – yra teigiančių, kad šiai sąvokai priskirtinos tik formos, atsiradusios cirke tarp 1975 ir 1985 metų, o nūdienė kūryba vadintina „šiuolaikiniu cirku“.
Septynios cirko rūšys
„Naujojo cirko savaitgalyje“ prieš keletą metų viešėjęs Jeanas Michelis Guy, vienas žinomiausių prancūzų cirko teoretikų, teigia egzistuojant, nors ir su įvairiais nukrypimais, septynetą pagrindinių naujojo cirko rūšių. Penki pirmieji – klounados, dresūros, oro, akrobatikos, manipuliavimo daiktais menai. Šeštąją rūšį šis teoretikas įvardija „kitu cirku“, jam priskirdamas kitas, į pirmųjų penkių rūšių rėmus netelpančias cirko formas, pavyzdžiui, kardų rijikus, pilvakalbius, magus ir kt. Septintąja cirko rūšimi J.M.Guy vadina cirko meną – tuos atvejus, kai reginys jungia iškart keletą ar daugumą cirko disciplinų.
Tačiau visos pastangos klasifikuoti, dėlioti po lentynėles yra perdėm sąlyginės. Vien tik oro cirkas jungia tokias skirtingas disciplinas kaip virvę, trampliną, lyną, paklodę, įvairias trapecijas. Lietuvos publikai, anksčiau regėjusiai beveik išimtinai vien tik tradicinį cirką (tradicinė arena palapinėje, atskiri numeriai bei jokios logiškos jungties, baimė pamesti kamuoliuką, pigiai besivaipantys klounai ir pan.), kai kurie šiuolaikinio cirko reiškiniai sunkiai įsivaizduojami.
„Zingaro“ spektakliai – fantastiškos dresūros žirgų, puikios choreografijos, virtuozų artistų (pavyzdžiui, vienodai profesionaliai įvaldžiusių jojimą, akrobatiką ir klasikinio baleto techniką) ir tvirtai suręsto libreto jungtis. Ar galite įsivaizduoti Jeano Genet „Tarnaites“, suvaidintas raitelių ir žirgų? Ar esate regėję raitąją operą cirko arenoje? Geriausius šiuolaikinio cirko spektaklius sunku priskirti kažkuriam vienam menui – juose greta tradicinių disciplinų gali kuo puikiausiai derėti ir šokis, opera, tekstas, muzika, vaidyba, dailė, architektūra ir inžinerija.
Renginių įvairovė – nuo pirmos dienos
Festivalio atidarymas šiemet patikėtas vieniems pirmųjų cirko mokyklas užsieniuose baigusių tautiečių Džiugui Kunsmanui ir Marijai Baranauskaitei – pastarosios kūrėjos solinį darbą „Sofos projektas“ galėjo išvysti praėjusių metų festivalio žiūrovai – ir argentiniečiui Eneas Vaca Bualó. „Menų spaustuvės“ kieme rugsėjo 10 dieną šių menininkų trijulė pristatys humoro ir pojūčių kupiną spektaklio „Piknikas“ eskizą, kurio metu ketina nustebinti netradiciniu požiūriu į įprastą fizinį reiškinį – alkio jausmą.
Tą patį vakarą „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje Lietuvos publika susipažins su Švedijoje veikiančia tarptautine trupe „Kaaos Kaamos“, savo pasirodyme „Pamiršti Babelį“ bendros kalbos ieškosiančia per kvapą gniaužiančius akrobatinius triukus. Puikus reginys tiems, kurie mano, kad kultūra ir sportas gali kuo puikiausiai derėti. Atidarymo vakaro programą vainikuos suomės cirko artistės Jattos Borg kūrinys „Žiema liepą“ – tai pasaulinė šio solo spektaklio premjera, žaismingai ir autoironiškai pasakosianti neįtikėtiną savo herojės istoriją. Lankstumo akrobatikos ir balansavimo ant rankų profesionalė J.Borg į pagalbą čia pasitelks ne tik savo kūną, bet ir riedučius.
Šiuolaikinis cirkas visai šeimai
Šių metų festivalio programoje yra ir visai šeimai skirtų pasirodymų. Rugsėjo 11 ir 12 dienomis „Menų spaustuvėje“ prancūzų artistų „Compagnie LPM“ pasirodymas „Piti Peta Hofen Show“ atvers naujas žongliravimo meno kūrybiškumo galimybes. Objektų manipuliaciją energingas menininkų trejetas papildo teatrinėmis improvizacijomis, o savo pasirodymą grindžia ekstremalia poezija – dramaturgijos stiliumi, į gyvybingą kūrybinį chaosą jungiančiu vaidybą ir improvizaciją.
Penktadienio vakarą ir šeštadienio rytą Bernardinų parke įsikurs prabėgusiais cirko amžiais alsuojanti cirko jurta, kurioje nuoširdų ir intymų pasirodymą pristatys keliaujanti prancūzų artistų šeima. „Cirque Plein d’Air“ (išvertus iš prancūzų kalbos – „Cirkas, pilnas oro“) save apibūdina kaip naujojo cirko atstovus, siekiančius išsaugoti du tradicinio cirko aspektus: apskritą pasirodymų erdvę ir klajokliškumą. Jų naujausiame kūrinyje „Baltringue“, kurio pavadinimas prancūzų kalba reiškia cirko palapinės montuotoją, susitiks gyvai atliekama muzika, akrobatiniai numeriai ir lašas džiugios nostalgijos.
Sekmadienį įvairiausio amžiaus smalsuolius į Energetikos ir technikos muziejų pakvies švedų išmaniojo cirko kūrėjai „Kapsel“, kurių darbas „Daiktų dėlionės“ sujungia tik iš pirmo žvilgsnio skirtingas sritis – meną ir mokslą. Dueto pasirodymas balansuoja tarp fizikos eksperimento, kūrybingo žongliravimo ir paprastų, bet stulbinamų atradimų, besiremiančių kinetikos dėsniais. Nemokamo renginio metu žiūrovai galės ne tik stebėti išradingą objektų manipuliaciją, bet ir patys prisiliesti prie jos atsiradimo.
Stereotipus laužantys pasirodymai
Festivalio programą savaitgalį vainikuos vieni išskirtiniausių šiųmečio „Naujojo cirko savaitgalio“ renginių. Cirką, gyvai atliekamą muziką ir teatrą jungiančios prancūzų trupės „Galapiat Cirque“ spektaklį „Parazitai“ drąsiai galima vadinti šio festivalio vinimi – XX amžiaus avangardo dramaturgo Samuelio Becketto įkvėpti prancūzų artistai scenoje kuria unikalią poapokaliptinę atmosferą, kurios fone cirko disciplinos pinasi su teatru, muzika ir poezija. Alegorijų kupino spektaklio veikėjai stengiasi išsilaisvinti nuo taip dažnai atsakymo nesulaukiančių egzistencinių klausimų, kurie, anot kūrėjų, sukelia gausybę nenutrūkstamo parazitavimo mūsų kasdienybėje.
„Menų spaustuvės“ kavinę dviem vakarams kabaretu paversiantis tarpdisciplininis kūrėjas Dan le Man žada kiek nerūpestingesnį ir žaismingesnį cirko nuotykį, kurio eigą bet kurią akimirką gali pakreipti Fortūnos ranka. Spektaklyje „Kauliukų žmogus“ ištrauktų kamuoliukų dėlionė lems pasirodymo trukmę, o kainą, kurią už įėjimą susimokės kiekvienas žiūrovas, lems išridentų kauliukų skaičius. Itin interaktyvus bei dinamiškas „Kauliukų žmogus“ – kaskart vis kitoks pasirodymas, tampantis staigmena ne tik žiūrovams, bet ir pačiam autoriui.
Bunda ir Baltijos šalys
Tarp gausybės tarptautinių trupių pasirodymų šiais metais „Naujojo cirko savaitgalis“ siūlo pažinti ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių kūrėjų darbus. Vis stipresnes pozicijas tarp tradicinių scenos menų mūsų regione užimantis šiuolaikinis cirkas džiugina kylančiais talentingais kūrėjais.
Rugsėjo 12, 13 dienomis „Menų spaustuvės“ kišeninėje salėje žiūrovai turės galimybę pamatyti Latvijos cirko artistų Lauros Gorodko, Aleksejaus Smolovo ir Janos Jacukos darbą „Faux Pas“. Šiuolaikinio šokio ir cirko junginį spektaklyje pristatantys kūrėjai neria į intymią erdvę – dviejų žmonių santykių istoriją, subtiliai pasakojamą pasitelkiant Cyro ratą, judesį bei metaforą.
Prie itin asmeniškų vidinių išgyvenimų prisiliečia ir estų kūrėjos Grete Gross kūrinys „Ribos“, Juodąją salę paversiantis refleksijos apie santykį su savo kūnu erdve. Oro akrobatikos pasirodymą, tyrinėjantį kelionę į savęs pažinimą, papildys fortepijonu ir violončele akomponuojantys Justas Šervenikas ir Rokas Vaitkevičius.
