Robotai bažnyčioje
„Mūsų kūrybos pagrindas yra elektroninė instrumentų ir vokalų manipuliacija. Bažnyčioje akustika turėtų būti išskirtinė, tad klausytojai pajus kiekvieną niuansą ir efektą, o jų tikrai bus – eksperimentuosime ir stebinsime susirinkusius“, – žadėjo japonišku kuklumu nepasižymintis Asa-Chang sceniniu vardu geriausiai žinomas perkusininkas ir kompozitorius Hirokazu Asakura.
Savo muzikinį stebuklą Lietuvoje jis kurs su pučiamųjų ir styginių virtuozais – grupėje fleita grojančiu Yoshihiro Goseki ir smuikininke Anzu Suhara bei ketvirtuoju elektroniniu šios kompanijos nariu „Junray“ („Jun-Ray Tronics“).
Nors „Junray“ išvertus iš japonų kalbos reiškia piligrimystę, unikaliam prietaisui, dažnai vadinamam tiesiog pašėlusia grupės ritmo mašina, blaškytis tarp šalių tikrai ne itin patinka. Be to, „Junray“ dažnai kliūna įvairių šalių muitininkams. Ne taip seniai vieniems sunki kvadratinė pusmetrio aukščio dėžė pasirodė tokia įdomi ir paslaptinga, kad šie užsispyrė ją trūks plyš išrinkti. Kruopščiai supakuotas muzikinis robotas tąsyk smalsių pareigūnų patikros neatlaikė ir sugedo.
„Nuo tada saugome jį kaip trapų meno kūrinį ir visur gabename labai atsargiai. Niekada neskraidiname lėktuvo bagaže, net į saloną su savimi bijome imti, sugalvojame, kaip laiku pristatyti žemės transportu. Ateityje, prieš planuodami užjūrio keliones, mėginsime šį „Junray“ pakeisti į lengvesnį ir kompaktiškesnį, tokį bus paprasčiau vežiotis. Šis prieš dvidešimt metų rankomis sukurtas prietaisas – ne tik mūsų kilnojamoji garso sistema, būtina per koncertus ir įrašinėjant. Mums svarbu, kad klausytojas pajustų, jog „Junray“ yra ketvirtasis visavertis grupės narys. Stengiamės ištrinti ribą tarp elektroninės ir akustinės muzikos“, – pasakojo grupės lyderis Asa-Chang.
Nuo kiurksojimo prie televizoriaus iki įtakingiausio metų albumo
Hirokazu Asakura Japonijoje išgarsėjo dar 1985-aisiais, įkūręs „Tokyo Ska Paradise Orchestra“ grupę, kuri užpildė visą jo šalies ska muzikos stiliaus sceną. Po trejų metų atsirado „Asa-Chang & Junray“, kurioje jis jėgas suvienijo drauge su programuotoju bei gitaristu Hidehiko Urayama, netrukus prie jų prisidėjo ir perkusijos genijumi bei tabla būgnų guru vadinamas U-zhaan.
Pakako metų, kad jų antrasis albumas „Hana“ taptų ketvirtu geriausiu albumu pasaulyje pagal įtakingą nepriklausomą muzikos žurnalą „The Wire“, o kiti muzikinės žiniasklaidos autoritetai „Mojo“ ir „Muzik“ paskelbė juos geriausia metų grupe. Skamba įspūdingai?
„Hana“ Asa-Chang iki šiol vadina turbūt geriausiai jo grupę už Japonijos ribų reprezentuojančia daina. O ją sukūrė netikėtai ir greitai, įkvėptas senąja japonų kalba skaitomos poezijos: „Vėlyvą vakarą sėdėjau prie televizoriaus junginėdamas nacionalinius kanalus. Staiga išgirdau eiles, kai kurių žodžių net nesupratau, nes šiandien jie nebevartojami, tačiau tie garsai man pasirodė nuostabūs. Beliko greitai galvoje likusius sąskambius užrašyti. Daina pavyko gana sudėtinga, chaotiška, bet tai jai nesutrukdė išpopuliarėti.“
2013–aisiais ši daina buvo perdirbta ir tapo animė „Aku no Hana“ (Blogio gėlės) garso takeliu.
Vėliau grupės sudėtis keitėsi, prie Asa-Chang prisijungė dabartiniai jos nariai Yoshihiro Goseki ir Anzu Suhara. Kadangi visi trys – puikūs profesionalai, nuolat ilgai sėdėti repetuojant, kad pajustų vienas kitą ir muzika suskambėtų, nereikia.
„Kartu mes praleidžiame daug laiko, kai koncertuojame, vykstame į turnė. Bet Tokijuje būti sulipusiems nėra reikalo. Žmogus prieš koncertą gali būti nusiteikęs puikiai, įkvėptas, o galbūt – priešingai, nusiminęs, nes tą dieną viskas nesiseka. Čia subalansuoja generolas „Junray“ – kompiuteriui savijautos nė motais. Mums belieka susiimti ir vytis jo ritmą“, – šyptelėjo kompozitorius.
Kas jį įkvepia kurti? Paauglystėje mėgti televizijos šou, dainų konkursai, reklamos, kurios tuo laiku sparčiai augant ekonomikai tapo tikrai kokybiškos, radijo laidos keisčiausiomis negirdėtų šalių kalbomis, tradicinė japonų, vakarietiška muzika, – Asa-Chang tiesiog sugeria pasaulio triukšmą ir jį, pasitelkęs šiuolaikines technologijas, savitai ištransliuoja.
„Manau, mūsų stilius – unikalus, nes niekada nieko nekopijavome. Tą unikalumą ir stengiamės išsaugoti“, – sakė muzikantas, kurio ansamblyje klasika ir džiazas, elektronika, pašėlusi perkusija ir skaitmeninių technologijų valdomas žmogaus balsas sudera neįprastai, bet – harmoningai.
Perfekcionistas – tik kūryboje
Asa-Chang sugeria ir vaizdus – jam svarbu mada (yra dirbęs šioje srityje), domina architektūra (ypač žavi garsiojo katalono Antonio Gaudi kūryba). Žinias, patirtis, vaikštinėjant su dukrele po Tokiją matytus vaizdus jis taip pat sulipdo į visumą, galvodamas, kaip vizualus pateikimas scenoje galėtų papildyti jo muziką.
„Šeima įpratusi prie mano, muzikanto, gyvenimo, kai daug keliauju, groju, užsiimu kūryba. Bet tikrai skiriu laiko ir žmonai bei dukrelei. O poilsis? Žinote, šiuo atžvilgiu esu tikras japonas, kuriam labiau patinka dirbti nei turėti laisvadienių. Aš nesiskundžiu neskaičiuodamas darbo valandų – juk nepavargstu, muzika mane įkvepia. Beje, neseniai įsitaisiau naują pomėgį – žvejybą! Žinoma, milžiniškame Tokijuje nėra kur mosuoti jums įprastomis didelėmis meškerėmis, mes turime mažytes bambukines ir kanaluose gaudome miniatiūrines žuvytes. Tai – lyg mikrožvejyba“, – kvatojo su daug kitų japonų didmiestyje gaudyti mažyčius karpius pamėgęs muzikantas.
Laimikis ar rezultatas nesvarbu – čia ne muzika, kur Asa-Chang yra tikras perfekcionistas.
Rugsėjo 10-ąją 19 val. Šv.Kotrynos bažnyčioje „Asa-Chang & Junray“ koncertu atidaromas didžiausias Baltijos šalyse Japonijos kultūros festivalis „nowJapan“ tęsis visą savaitę. Kiekvieną vakarą bus pristatomi išskirtiniai scenos meno projektai, tradicinis spalvingas „Cosplay“ konkursas, o savaitgalį, rugsėjo 14–15 dienomis, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje bei jo kieme vyks šiuolaikinio meno parodos, projektai, kulinarinės dirbtuvės, koncertai bei įvairiausi kiti renginiai.
