Žiūrovai galėjo pasilepinti tikrai plačia šiuolaikinės muzikos ir šokio panorama, nuo eksperimentinės muzikos iki lietuvių kompozitorių kūrinių.
Beprotiškos atostogos
Koncerte Maslauskiškių vandens malūne galima buvo pasijusti utopinio Aldous Huxley romano „Puikus naujas pasaulis“ herojumu, lyg prarijus iliuzinę soma tabletę, persikelti iš prieškario laikų (malūnas su visais įrengimais išliko beveik nepasikeitęs ) į nervingą šių dienų realybę. Beprotišku šokiu „Somaholidays“ į atostogų transo būseną įstūmė choregrafė ir šokėja Vilma Pitrinaitė ir kompanija.
Trys šokėjai, fiziškai krečiami hiperaktyvios kintančios jausmų ir emocijų karštinės, papasakojo galbūt kiekvieno iš mūsų istoriją. Meilė, draugystė, neapykanta transformavosi į užsimiršimo būseną beprotiškame šokyje, kuriame trys herojai (draugai, konkurentai?) preciziškai tiksliais judesiais, pritrenkiančia veido mimika tiesiog spinduliavo emocijas iki pat lyriško popmuzikos finalo, kuriame pašėlęs ritmas pagaliau niveliuojasi iki visiško išsekimo ir palaimingos, mirguliuojančios spalvomis užsimiršimo euforijos.
Nuolatinio judėjimo būseną perteikė ir pirmame koncerte tarp keistų ir nesuprantų malūno įrengimų įsispraudęs CHORDOS kvartetas, pagrindiniu savo programos akcentu pasirinkęs Steve'o Reicho kūrinį „Different trains“. Ekspresyvus atlikėjų muzikavimas kartu su nespalvota senovinių geležinkelių judėjimo projekcija ir stočių garsiakalbių pranešimų garsais susiliejo į kerintį pasakojimą apie kelionę skirtingais traukiniais.
Keitėsi judėjimo kryptis, bendrakeleiviai ir bėgantys pro traukinio langus vaizdai, pastovus išliko tik muzikos ritmas, kontrastuojantis su geležinkelininkų pranešimais. Užtemdytoje malūno erdvėje galėjai pasijusti tarsi senovinio traukinio vagone, o paslaptingi įrengimai šalia, rodos, tuoj tuoj ims dundėti ir suktis, varomi atgijusios garo mašinos...
Vakarą Maslauskiškių malūne užbaigė eksperimentinės muzikos duetas DJ Extendet (Kristupas Gikas) ir saksofonininkas Kazimieras Jušinskas. Žinoma, paskutiniame koncerte publika , išvarginta „Somaholidays“atostogų karštinės ir kelionės skirtingais traukiniais monotonijos, jau kiek praretėjo, ir senu vinilų traškesiais bei nenuspėjami saksofono garsais pasakojama istorija tikriausiai sudomino tik pakirdusius iš miego malūnininkų vaiduoklius.
Jų šnabždesius ir šiuruojančius žingsnius galėjome girdėti viršutiniame tamsiame aukšte, o pro grindų plyšius ant klausytojų galvų ėmė byrėti priplėkusių miltų migla ...
Gongų terapija
Nuotykiai malūne – tai jau trečioji festivalio diena. Viskas prasidėjo daug rimčiau ir solidžiau Raseinių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Pirmąją festivalio dieną čia nuskambėjo Raseinių kraštiečio Algirdo Martinaičio oratorija „Gailestingumo altorius“.
Sunku pasakyti, kaip jautėsi pats kompozitorius, tyliai sėdėdamas kraštiniame suole ir klausydamasis savo kūrinio, pirmą kartą skambančio visai netoli jo gimtojo kaimo. Tai tikriausiai tarsi sugrįžimas į gimtinę ne tuščiomis rankomis – su didinga savo kūrybos dovana.
Kiekvienas festivalis gali tapti tikrų stebuklų ir atradimų arena – sovietinius laikus menantis Raseinių kultūros centras po interjero scenografinės transformacijos (naujas festivalio meno vadovo Mindaugo Bačkaus hobis) tapo visiškai neatpažįstamu, o šlovingojo Raseinių choro „Šatrija“ dainininkai – judesio ir garso performanso dalyviais.
Suskambus Arkadijaus Gotesmano būgneliams ir gongams, choro dainininkai vos po kelių ankstesnių nuoširdžių ir jausmingų repeticijų su Agnijos Šeiko šokio teatru virto išraiškingais šokėjais, klajojančiais ir giedančiais savo vaizduotės tyruose.
Vėliau grupė AVIS RARA (Paukštis retas lot.) tik pagilino šią būseną ir antro aukšto festivalio klube suplakė švelniai svaiginantį instrumentų ir elekronikos kokteilį, nukėlusį į dar neatrastas akustines erdves.
Ėmimas į dangų
Kita Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų vieta Raseinių rajone yra unikali Ugionių bažnytėlė, rymanti virš įspūdingo Dubysos slėnio. Ši vieta, be abejo, nuostabi įvairiausiais metų laikais, tačiau Antonio Vivaldi kūrinio aranžuotė keturioms violončelėms ir keturiems šokėjams bažnyčios viduje sukėlė daugybę naujų emocijų.
Rūstūs mediniai šventieji šalia altoriaus tapo pasirodymo dalimi, tiesa, kol kas žiūrovų pusėje. Tačiau išraiškingas šokėjų judėjimas (choreografė Agnija Šeiko) virto beveik ritualinėmis apeigomis ir privertė pakilti net violončelininkus su savo instrumentais.
Antrasis koncertas bažnyčios šventoriuje, kuriame scenoje pasirodė dešimties žmonių ansamblis iš Danijos „Tone of voices orchestra“, pirmiausia pakerėjo savo muzikine kultūra ir tobulu skambesiu.
Skandinaviško folkloro, džiazo, „world music“, „indiepop“ stiliaus muzikos, egzotiškų instrumentų ir krikštolinis keturių merginų vokalo skambesys užpildė vakarėjančią gamtos erdvę tobula garso harmonija. Tikriausiai tą vakarą ne vienas klausytojas pasijuto tarsi imamas į dangų.
Tiesa, ši kartą tai buvo kerintis muzikos rojus, iš kurio vėl teko nusileisti ant nuodėmingos žemės... Tuo labiau, kad pirmapradės nuodėmės panaikinimo stebuklą krikšto apeigu metu priminė Andriaus Stonio filmas „Avinėlio vartai“, parodytas paskutinėje programos dalyje. Filmą pristatė brolis Gediminas Numgaudis OFM. Paskutiniai žodžiai, ištarti šventorių apgaubusioje vakaro prieblandoje, nuskambėjo tikrai įtaigiai.
Nepaklusnieji miesto tarybos salėje
Paskutinis festivalio vakaras vėl prasidėjo Raseinių bažnyčioje – čia nuskambėjo antroji kūrinio „Atverkite man teisumo vartus“ premjera. Pirmą kartą jis buvo atliktas birželio 13 d. Šiluvos Bazilikoje meno bienalės atidarymo metu. Kūrinio autorius – kompozitorius, atlikėjas, muzikos pedagogas Arnas Mikalkėnas.
Klausiusiems pirmos dienos koncerto bažnyčioje tikrai buvo įdomu palyginti A.Martinaičio oratoriją su šia Senojo Testamento 118 Psalmės muzikine interpretacija, kurią atliko džiazo trio „Ąžuoliniai berželiai“, solistė Dana Indane Surkienė ir merginų choro VENI GUDERE grupė (vadovė Adelė Mikalkėnienė). Žinoma, improvizacinės muzikos pastarajame kūrinyje buvo daugiau, tačiau skoningas proporcijas tarp džiazo ir sakralinės muzikos tikrai pavyko išlaikyti.
Patarimas organizatoriams – šiuolaikinės muzikos festivalį Lietuvos provincijoje būtinai turėtų lydėti kokie nors skandalai. O kaip gi kitaip būtų įmanoma sudominti prie kiek kitokio žanro muzikos įpratusią vietinę auditoriją? Vienas iš tokių provokuojančių netikėtumų festivalio programoje – Č.Čaplino filmo „Cirkas“ peržiūra Raseinių rajono tarybos posėdžių salėje kartu su pianistu Roku Zubovu ir ansambliu „Nepalusnieji“.
Žinoma, šis cirkas posėdžių salėje galėjo baigtis ir tyliu valdžios kabinetų perėmimu tuščioje ir nesaugomoje savivaldybėje... Visa laimė, kad šešėlinė vyriausybė dar nebuvo suformuota, ir viskas taip ir liko tik nekalti seno filmo juokai. Festivalį, kaip ir pernai, baigė charizmatiška „Laivo Troupe“.
Klausimas, pasibaigus festivaliui, irgi, ko gero, liko tas pats – ar šiuolaikinė muzika gali tapti regiono kultūrinio gyvenimo dalimi? Galbūt į šį klausimą atsakys trečiasis Raseinių šiuolaikinės muzikos festivalis.
Projekto rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Raseinių rajono savivaldybė Projekto vadovas Arūnas Kazlauskas
