Pilies, Vokiečių gatvės, Gedimino prospektas, Užupis.
Tai – gatvės muzikantų pamėgtos vietos.
Atlikėjams nereikia turėti geros uoslės, kad suprastų, kur kvepia didžiausiu uždarbiu. Minėtose vietose daugiausia praeivių ir turistų.
Vis dėlto gatvės muzikantai tikino, kad jų uždarbis nėra jau toks lengvas. Pasitaiko dienų, kai praeiviai į instrumento futliarą ar ant šaligatvio padėtą kepurę beria tik geltonus centus.
Būna, kad atlikėjai sulaukia pareigūnų vizito.
Klausytojai – neišrankūs
Per pustrečios minutės – net devyni praeiviai, kurie įmetė pinigų į pradarytą kuprinę. Vienas jų įkišo net 5 eurų banknotą.
„Sostinės“ žurnalistai praėjusio penktadienio vakarą stebėjo dviejų gatvės muzikantų koncertą prie geležinkelio stoties. Moteris pūtė trimitą, vyras grojo akordeonu, skambėjo daina iš sovietinio filmo „Briliantinė ranka“.
Kiti šių atlikėjų kūriniai – irgi iš praeities. Kitur jie dėl to gal būtų ir nušvilpti. Tik ne čia, prie stoties, kur ne vienas įkaušęs, kur ne vienam ta praeitis kelia sentimentų.
Nenoriai bendraujantis vyriškis sakė, kad ateina pagroti, kai atsiranda ūpo. Vis dėlto dažniausiai muzikantus čia galima sutikti penktadienio vakarais, kai daugiausia praeivių, į autobusų ir geležinkelio stotis skubančių keleivių.
Susipažįsta su muzikantais
Nors dauguma vilniečių gatvės atlikėjus vertina kaip lengvu būdu siekiančius pasipelnyti, nuobodžiaujančius jaunuolius, tiesa iš apklaustų muzikantų lūpų yra kitokia.
Roko grupės „Džemas“ narys Ignas gatvėje groja jau trečius metus. Jaunuoliui ši veikla asocijuojasi ne su materialiu atlygiu, o su savirealizacija.
„Manau, kad daugumai atlikėjų muzikavimas gatvėje asocijuojasi su hobiu. Grojame todėl, kad tai smagu, – ne tik mums, bet ir praeiviams.
Šiuo atveju pinigai rūpi mažiausiai, nors nepaneigsi fakto, kad tai padeda užsidirbti šiek tiek kišenpinigių.
Smagu matyti, kaip žmonės reaguoja į tavo muziką. Kai kurie ateina ne tik pasiklausyti, bet ir užkalbina – taip susipažįstame su kitais muzikantais, mus pastebi ir galime užmegzti naudingų ryšių, gauti kontaktų“, – teigė Ignas.
Paklaustas apie sumą, kurią pavyksta užsidirbti per dieną, Ignas teigė, kad toks darbas negarantuoja pastovaus atlyginimo, o uždirbami pinigai priklauso nuo įvairių aplinkybių – tiek nuo sezono, tiek nuo žmonių srauto, tiek nuo mieste vykstančių renginių.
Daugiausia muzikantui per dieną pavyko užsidirbti 50 eurų.
Užsieniečiams – pagyros
„Užsidirbti pavyksta labai įvairiai. Atlyginimas svyruoja nuo 5 iki 50 eurų. Dažniausiai sušelpia užsieniečiai turistai, nes, kaip suprantu, jiems negaila tokiems dalykams. Lietuviai labai retai įmeta vieną kitą monetą“, – teigė Ignas.
Anot jaunuolio, užsieniečiai elgiasi daug laisviau: ne tik noriai paremia muzikantus, bet ir padainuoja kartu, pasiūlo savo žinomų dainų variantus ir teigiamai žiūri į gatvės muzikantus.
„Kažkada grojančią mieste mūsų grupę pastebėjo užsieniečiai, kurie tuo metu šventė bernvakarį. Tą vakarą už atliekamas dainas gavome litrą alaus.
Tai buvo netikėta ir kiek neįprasta, tačiau supratome, kad taip jie atsidėkoja ir vertina mūsų atliekamą muziką“, – teigė muzikantas.
Grupės „Džemas“ atlikėjas labai mėgsta groti gatvėje, tačiau teigė, kad užsidirbti galima tik pavasarį ir vasarą. Žiemą – beveik neįmanoma.
Atlygis priklauso nuo noro
Kitas gatvės muzikantas Miglius teigė, kad siekiant piniginio atlygio už grojimą gatvėje reikia pasiruošti ne tik fiziškai, bet ir emociškai – svarbu norėti groti ir jausti iš to malonumą.
Pasak jo, grojimas duoda ne tik finansinės naudos. Jam svarbiausia, kad išlieka atlikėjų emocinė išraiška, jausmai.
„Per dieną uždirbu labai įvairiai. Dažniausiai atlygis priklauso nuo to, noriu tą dieną groti ar ne, nes žmonės jaučia, kai nenori groti.
Žinoma, viskas turi būti neperžengiant proto ribų – kartais žmonės kviečia policiją, kad grojama per garsiai. Jei per daug paskęsi muzikoje, gali sulaukti baudos ir draudimų. Bet, nepaisant viso to, muzikavimas įlieja spalvų į rutiną, atgaivina, padeda vėl daugiau jausti ir kasdienybėje“, – teigė Miglius. Jaunuolio uždarbis grojant Senamiesčio gatvėse svyruoja nuo 40 iki 70 eurų per keletą valandų.
Senelis klausėsi valandą
Užupyje grojančiam Augustui gatvės muzika irgi asocijuojasi su savirealizacija, o ne piniginiu uždarbiu.
Jaunuolis net nebandydavo užsidirbti dėdamas kepurę ar gitaros dėklą, bet vis tiek sulaukdavo atlygio.
„Paprastai grodavau ir, matyt, grosiu be atlygio, bet kartais žmonės patys nusprendžia, kad vis dėlto reikėtų sumokėti. Tuomet nutinka daug keistų, šaunių dalykų, įdomių pokalbių.
Kartą vienas senutėlis, vos paeinantis vyras klausėsi manęs gal valandą. Tuomet pamojavo, kad prieičiau, įbruko į delną 50 eurų ir nuėjo“, – pasakojo Augustas.
