„Mažųjų šedevrų“ programoje – šeši praėjusio amžiaus 7-ajame–8-ajame dešimtmečiuose sukurti trumpi dokumentiniai filmai, kurių autoriai penki iškilūs dokumentinio kino meistrai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pasak programos koordinatorės, kino kritikės Rasos Paukštytės, programos idėja įkvėpta naujausio režisieriaus Audriaus Stonio filmo „Laiko tiltai“.
„Naujausiame filme A.Stonys kalba apie kino meistrus, įkvėpusius jį ir jo amžininkus dokumentiniam kinui, apie filmus, kurių ištarmės netelpa netelpa į jokius vienprasmius apibrėžimus. Andreso Sooto, Herzo Franko, Henriko Šablevičiaus, Roberto Verbos filmams net tas poetinės dokumentikos apibrėžimas per ankštas, nes jų kino poeziją lydi ir ironija, ir socialinis komentaras, ir ryški socialinė potekstė, antropologiniai tikslai. Jie pilni prasmių, amžinai aktualių vaizdų apie būtį, įsikūnijusią ir režisierių pamatytą kasdienybėje. Bent nedidele dalimi šių filmų norėjome pasidalyti su festivalio žiūrovais, taip radosi programa „Mažieji šedevrai“, – sakė R.Paukštytė.
Pasak režisieriaus A.Stonio, didžioji dokumentinio kino misija yra išsaugoti mums praeinantį laiką. „Ir ne tam, kad jis taptų šaltu istoriniu dokumentu, o tam kad suvokdami ir išgyvendami mus supančio pasaulio laikinumą ir trapumą, mes imtume labiau pastebėti ir vertinti dabar pro mus einančias gyvenimo akimirkas“, – kalbėjo režisierius.
A.Stonys neabejoja, kad „Mažieji šedevrai“ filmai turi būti pamatyti visų, kam įdomi ir brangi dokumentika, nes kiekvienas programos filmas – išskirtinis.
„Latvijos ir Izraelio režisierius H.Frankas nepaprastai giliai ir jautriai kino šedevre „10 minučių vyresnis“ (1978 m.) užfiksavo, kaip prabėgantis laikas keičia ne tik pasaulį, bet ir mus pačius. Turbūt jau niekas nebeprisimena, kur yra Roberto Verbos filmo „Šimtamečių godos“ (1969 m.) herojų kapai. Laikas juos nugramzdino į užmarštį, bet kinas išsaugojo. Ir dabar, ir, tikiu, po šimto metų, dvi senutės sėdės ir kino ekrane kalbėsis apie Dievą ir gyvenimo prasmę.
Ten, kur kažkada puškavo Henriko Šablevičiaus filme „Kelionė ūkų lankomis“ nufilmuotas siaurabėgis traukinukas, dabar stūkso žole apaugusios kalvos, nepavyktų įžiūrėti buvusių bėgių žymių. Bet filmas paliko giliausią įspaudą keleto kartų žiūrovų atmintyje, o režisieriaus nufilmuoti sidabriniai ūkai dar ilgai driekėsi daugelyje lietuviškų dokumentinių ir vaidybinių filmų.
A.Sooto tiesus ir ironiškas žvilgsnis į tikrovę filme „Joninės“ (1979 m.), kur komizmas ir tragizmas susipynę į neatrišamą poetinį mazgą, kalba apie nykstančią istorinę, tautinę ir kultūrinę tapatybę. Problemą, svarbią ir 8-ajame dešimtmetyje, ir dabar. O „511 geriausių Marso fotografijų“ (1968 m.) leidžia skaityti meilės, džiaugsmo, liūdesio ir vilties istorijas, atsispindinčias daugiau nei prieš penkis dešimtmečius gyvenusiųjų akyse.
Tie, kas likimo valia atsidūrė Aivaro Freimanio „Krante“ (1963 m.), liko pažymėti amžinybės ženklo. Jie visada liks tokie, kokie buvo tą akimirką, kai į juos atsisuko kameros akis“, – „Mažųjų šedevrų“ programos filmus apibūdino A.Stonys.
Jis sako, kad pasaulio išgelbėjimas iš laiko nasrų yra didysis dokumentinio kino stebuklas. Būtent tai jiedu su latvių režisiere Kristine Briede ir norėjo pasakyti nauju filmu „Laiko tiltai“.
„Kartu su Kristine „Laiko tiltus“ tiesėme ne tam, kad jais būtų galima vaikščioti į pažintines ekskursijas, o tam, kad pajustume, kaip greitai dabartis tampa praeitimi. Kad prisimintume tuos, kurie mums išsaugojo kino juostoje dingusio pasaulio vaizdus. Atsimenate Stalkerio žodžius: „Kalbėti nieko nereikia. Reikia tik susikaupti ir prisiminti visą savo gyvenimą. Kai žmogus galvoja apie praeitį, jis darosi geresnis“, – apie filmo „Laiko tiltai“ atsiradimą pasakojo A.Stonys.
„Baltijos banga“ vyks rugpjūčio 25–29 d., festivalį atidarys naujas dokumentinis režisierės Aistės Žegulytės filmas „Animus animalis (Istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“, jame bus parodyti 7 vaidybiniai ilgametražiai Lietuvos, Latvijos, Estijos filmai, bendra šių šalių trumpametražių filmų programa, naujausi lietuviški dokumentiniai filmai.
„Mažieji šedevrai“ Juodkrantėje, L. Rėzos kultūros centro salėje rodomi antradienį, rugpjūčio 27 d. 18 val., o tą pačią dieną 20 val. festivalyje „Baltijos banga“ viešėsiantis Latvijos prodiuseris Uldis Cekulis pristatys „Laiko tiltus“. Abu seansai nemokami.