Du paskutinius vasaros savaitgalius Kretinga trečią kartą taps europine senosios muzikos sostine.
Kretingos pranciškonų bažnyčioje rengiamas tarptautinis senosios muzikos festivalis, kuriam vadovauja žymus brazilų muzikantas Rodrigo Calveyra, į miestelį sutrauks garsenybes iš Italijos, Šveicarijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos.
Šventės pradžiai neatsitiktinai pasirinkta rugpjūčio 23-ioji, kai minėsime Baltijos kelio 30-metį. Šiemetis festivalis skiriamas šiai sukakčiai.
Idėja korifėjams patiko
„Kai vyko Baltijos kelias, dar gyvenau Brazilijoje, bet gerai atsimenu televizijos reportažus apie gyvą žmonių grandinę, sujungusią tris šalis.
Kai pasakoju apie šį fenomeną kolegoms užsienyje, visada sulaukiu gyvos jų reakcijos. Tai unikalus pasaulio istorijos įvykis, iki šiol jaudinantis kiekvieną mūsų“, – tvirtino renginio meno vadovas, korneto ir išilginės fleitos virtuozas R.Calveyra.
Festivalyje su savo vadovaujamu senosios muzikos ansambliu iš Vilniaus „Canto Fiorito“ jis ties simbolinį senosios muzikos tiltą per tris Baltijos valstybes pristatydamas publikai šių šalių teritorijose XVII–XVIII a. kūrusius, o šiandien mažai žinomus kompozitorius.
Koncerte taip pat skambės garsiausio šiuolaikinio estų kompozitoriaus Arvo Pärto kūrinių aranžuotės seniesiems istoriniams instrumentams, kartu muzikuos kviestiniai atlikėjai iš Latvijos ir Estijos.
Baltijos kelio dedikacija patiko ir kitiems festivalio dalyviams, paskatino juos patyrinėti savo programomis įvairių Europos šalių muzikinius ryšius. Tarkime, šveicarų ansamblis „I Fedeli“ sujungs į grandinę XVI–XVII a. muzikos centrus, o vienas ryškiausių dabarties vargonininkų šveicaras Vincent’as Thevenaz savaip atskleis kultūrų sąsajas senojoje Europoje.
Kretingoje taip pat viešės vienas geriausių senosios muzikos baritonų italas Furio Zanasi, legendinio muziko Jordi Savallio asistentas italų vargonininkas Luca Guglielmi.
Kretinga turi tikrą lobį
Anot R.Calveyros, garsenybės pačios vos ne kasdien prašosi į festivalį Lietuvos provincijoje.
Kretinga ir joje rengiama vienintelė Žemaitijoje Renesanso ir baroko muzikos šventė jau žinoma Europoje.
Ją populiarina čia pasirodę iškilūs atlikėjai – daug apdovanojimų pelnęs, su žymiausiais senosios muzikos atstovais koncertuojantis ispanų sopranas Nuria Rial, garsus argentinietis dirigentas ir vargonininkas Leonardo Garcia Alarconas, vienas įtakingiausių šių dienų barokinio smuiko meistrų Manfredo Kraemeris, dainininkė Maria Cristina Kiehr ir kiti korifėjai.
Kaip pavyksta sudominti tokias žvaigždes koncertais Lietuvos provincijoje?
„Net ir mažuose kaimuose gali vykti solidžiausi renginiai, jei ten yra unikalių paveldo objektų“, – patikino 42 metų R.Calveyra, nuolat bendradarbiaujantis su scenos įžymybėmis.
Pasak jo, Kretinga turi tokį lobį. Pirmąkart koncertuodamas tenykštėje pranciškonų bažnyčioje Rodrigo buvo priblokštas jos senutėlių, pagamintų nežinomo meistro beveik prieš 340 metų, vargonų skambesio.
Šis Vilniaus vargonų dirbtuvių 2004-aisiais restauruotas instrumentas tobulai tiko ankstyvojo baroko muzikai atlikti.
„Dėl tokio instrumento žvaigždės sukartų bet kokį kelią. Man buvo apmaudu, kad jis stovi mažoje rakinamoje koplytėlėje, per mažoje jo skambesiui. Tada ir šovė mintis skirti šiems vargonams visą festivalį“, – pasakojo R.Calveyra.
Jis iki šiol prisimena L.G.Alarcono euforiją prisilietus prie šio instrumento. „Vos palytėjęs klaviatūrą ir išgavęs pirmuosius garsus jis tiesiog pamiršo viską aplinkui ir nesustodamas improvizavo apie 40 minučių. Apimtas įkvėpimo net užgiedojo „Salve Regina“, priblokšdamas aplinkinius“, – pasakojo festivalio meno vadovas.
Žada ypatingą patirtį
Įdomu, kad vargonuojant šiuo retu instrumentu prireikia net dviejų asistentų, nes jo registrai keičiami iš abiejų vargonų šonų, kur atlikėjo rankos nepasiekia.
„Jei muzikantas viename kūrinyje nori panaudoti skirtingus instrumento tembrus ir spalvas, reikia dviese vienu metu keisti registrus, iš anksto gavus vargonininko instrukcijas ir sulaukus jo ženklo“, – aiškino festivalio prodiuserė, baroko muzikos dainininkė Renata Dubinskaitė.
Festivalio koncertai žada klausytojams išties ypatingą patirtį, nes paveldo pasididžiavimas juose ne tik girdimas, bet ir matomas publikai.
Mat brazilo pasikviestas istorinių vargonų meistras iš Belgijos Etienne’as Debaisieux sukonstravo vertingam instrumentui judančią platformą, kuri leido jį išstumti iš ankštos koplyčios į bažnyčios priekį priešais altorių ar parinkti kitą tinkamiausią padėtį pagal programą.
„Vargonų muzikos koncertuose publika retai gali stebėti patį instrumentą bei atlikėją. Tai padeda užmegzti su klausytojais kur kas glaudesnį ryšį negu grojant kažkur aukštybėse, leidžia tiesiogiai perduoti jiems muzikavimo ekspresiją“, – teigė Rodrigo.
Apie vargonus sukasi ir visas festivalio repertuaras, nors jis atliekamas ir kitais instrumentais. Kretingoje debiutuojantys vargonininkai iš pradžių prisistato su kitais atlikėjais, o susipažinę su instrumentu ir atvykę pakartotinai surengia rečitalį.
Štai pernai šiuos vargonus išbandęs L.Guglielmi dabar bandys atskleisti jų privalumus soline vokiškos muzikos programa.
Metė drąsų iššūkį Vilniui
„Didžiuojuosi, kad festivalis pasiekė aukštą tarptautinį lygį. Manau, svarbu burti senosios muzikos mėgėjų bendruomenes regionuose, nes kol kas beveik visi šios muzikos renginiai telkiasi Vilniuje“, – kalbėjo R.Calveyra.
Jo manymu, senosios muzikos mėgėjų auditorija Lietuvoje yra gerokai per maža, nes kitur Europoje ji sutraukia netgi daugiau publikos negu klasikos ar romantizmo muzikos festivaliai.
„Ši muzika turi kažką magiško, ko šiandien žmonėms trūksta ir labai norisi“, – įsitikinęs menininkas.
Kretingos festivalio programa
Rugpjūčio 23 d. 19 val. „Perlų vėrinys: muzika kornetams ir barokiniams trombonams nuo Pietų iki Šiaurės Europos“. Ansamblis „I Fedeli“ (Šveicarija).
Rugpjūčio 25 d. 19 val. Vargonų rečitalis „Turas po Europą“. V.Thevenaz (Šveicarija).
Rugpjūčio 29 d. 19 val. „Balsui solo su simfonijomis“. F.Zanasi ir L.Guglielmi (Italija).
Rugpjūčio 30 d. 19 val. Vargonų rečitalis „Apolono heksakordas“. L.Guglielmi (Italija).
Rugsėjo 1 d. 19 val. „Baltijos kelias: muzikinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos jungtys. Ansamblis „Canto Fiorito“ (Lietuva).
Koncertai nemokami. Renkamos aukos.
