Atvykti į Kretingą užsienio muzikus vilioja čia saugomas unikalus instrumentas – seniausi veikiantys Lietuvos vargonai, kuriuos apie 1680 m. sukonstravo nežinomas mūsų kraštų meistras.
Šių metų festivalis Kretingos pranciškonų bažnyčioje neatsitiktinai pradedamas būtent rugpjūčio 23 d., kai minėsime Baltijos kelio trisdešimties metų sukaktį – festivalis dedikuojamas šiai ypatingai progai.
„Užsienio muzikantams detaliau pasakodamas apie Baltijos kelio fenomeną, visada sulaukiu ypatingos reakcijos. Tai istorija, kuri iki šiol jaudina kiekvieno mūsų širdis. Kai vyko Baltijos kelias, dar gyvenau Brazilijoje, bet gerai atsimenu televizijos reportažus apie gyvą žmonių grandinę, sujungusią tris šalis, – tai tapo unikaliu viso pasaulio istorijos įvykiu“, – pasakojo festivalio meno vadovas R. Calveyra.
Jis parengė specialiai Baltijos keliui skirtą programą rugsėjo 1 d. vyksiančiam festivalio uždarymo koncertui, kuriame kartu su senosios muzikos ansambliu iš Vilniaus „Canto Fiorito“ muzikuos kviestiniai atlikėjai iš Latvijos ir Estijos.
Programoje bus nutiestas simbolinis senosios muzikos kelias per tris Baltijos valstybes – publikai bus pristatyti mažai žinomi kompozitoriai, kūrę šių šalių teritorijose XVII–XVIII amžiais. Kaip speciali dedikacija Baltijos keliui koncerte skambės ir garsaus šiuolaikinio estų kompozitoriaus Arvo Pärto kūrinių aranžuotės seniesiems istoriniams instrumentams.
Baltijos kelio vienybės manifestacija paskatino ir kitus festivalio muzikantus nagrinėti muzikines jungtis, sąryšius tarp Europos šalių. Atidarymo koncerte rugpjūčio 23 d. pasirodys senųjų pučiamųjų instrumentų ansamblis iš Šveicačijos „I Fedeli“, užliesiantis bažnyčią didingais kornetų, barokinių trombonų ir vargonų garsais.
Šiais pučiamaisiais instrumentais buvo grojama ne tik bažnyčiose ar dvaruose, bet ir miestų aikštėse, ir net operų teatruose, atliekama ne tik instrumentinė, bet ir vokalinė muzika, leidžianti aprėpti labai platų repertuarą. „I Fedeli“ koncertinė programa pakvies klausytojus keliauti po įvairius Europos XVI–XVII a. muzikos centrus ir sujungti juos į vienijančią grandinę.
Pagrindinis Ženevos Šv. Petro katedros vargonininkas Vincent’as Thevenaz’as vargonų solo rečitalį atliks rugpjūčio 25 d. Jis perteiks intriguojančias kultūrinių įtakų samplaikas senojoje Europoje – prancūzų kūrybą itališku stiliumi, olandiškas interpretacijas angliškomis temomis, lenkišką prancūziško kūrinio aranžuotę ir kt.
Klausytojų koncerte lauks ir ispaniškos liaudies dainų melodijos, drąsūs italų harmonijos eksperimentai, varpų ar gegutės kukavimo motyvai, atpažįstami visų laikų ir visų šalių publikai. V. Thevenaz’as yra ne tik istorinių vargonų specialistas, bet ir kariljonininkas bei aistringas improvizuotojas, drąsiai eksperimentuojantis įvairiais muzikos stiliais.
Po visą Europą apimančių muzikos programų pirmuose dviejuose festivalio koncertuose, legendinis senosios muzikos baritonas, italų dainininkas Furio Zanasi rupgjūčio 29 d. koncerte publikai primins, kad vis dėlto būtent Italija XVI–XVII a. sandūroje diktavo muzikines madas kitoms šalims.
Kartu su vargonininku Luca Guglielmi parengtoje programoje bus perteikta solinės vokalinės ir solinės instrumentinės muzikos evoliucija nuo daugiabalsių polifoninių kūrinių pritaikymo vienam balsui su akompanimentu iki visiškai naujo kompozicinio mąstymo.
F. Zanasi yra nepralenkiamas ankstyvojo italų baroko muzikos interpretuotojas, organiškai ir ekspresyviai perteikiantis muzikos prasmę. Jo interpetuojami G. Frescobaldi, T. Merulos, C. Monteverdi sakralinės muzikos šedevrai atskleis baroko sakralinės muzikos jausmingumą, kurį koncerte papildys instrumentinių sonatų virtuoziškumas.
Istorinių klavišinių instrumentų (vargonų, klavesino, klavikordo, istorinio fortepijono) virtuozas iš Italijos Luca Guglielmi rugpjūčio 30 d. kvies giliau susipažinti su iškilių vokiečių kompozitorių kūryba vargonams. Rečitalyje magišku pavadinimu „Apolono heksakordas“ jis atliks D. Buxtehude's, J. Pachelbelio, J. C. Kerllo ir J. J. Frobergerio muziką, kartu pristatydamas ir ryškiausias baroko muzikos formas, tokias kaip tokata, ričerkaras, kancona, pasakalija, čakona ar batalija.
Visi koncertai vyks 19 val. po vakarinių mišių Kretingos pranciškonų bažnyčioje ir bus nemokami, bet klausytojai galės palikti savanorišką auką ir taip prisidėti prie seniausių Lietuvos vargonų išlaikymo ir festivalio gyvavimo.
