Daugiabučių apsuptyje įsikūrusio muziejaus tikslas – pristatyti vilniečiams paslaptingą ir neįtikėtiną įvairių Lietuvos ir užsienio teatro lėlių istoriją, lėlių teatro tradicijas ir sąlytį su dabartimi.
Kiekviena tauta turi savo lėles, kurios keitėsi metų metus ir kurių teatrinių vaidinimų tradicijos susiformavo per šimtmečius.
Per visą žmonijos istoriją teatro lėlės išgyveno ilgą ir sudėtingą likimą, išliko per karus, teatrų krizes ir permainas. Tai paskatino šio muziejaus sumanytojus atkurti ir pristatyti įvairių laikotarpių, skirtingų tautų ir skirtingų tipų lėles. Tai ir pirštininės lėlytės, ir sudėtingos marionetės, ir paslaptingos šešėlinės, klasikinio lėlių teatro ir modernių spektaklių herojės.
Parodoje rodomos lietuvių dailininkų atkurtos lėlių kopijos, kurių originalai šiuo metu saugomi didžiuosiuose pasaulio muziejuose.
Čia lankytojų laukia antikos laikų lėlės-skulptūrėlės, Romos laikotarpio žymiausia lėlė Makus, anglų triukšmadarys, keistuolis ir išminčius Panča, tikras nacionalinis rusų didvyris Petruška. Yra ir Petruškos vyresnysis brolis italas Pulčinelis bei prancūzas Polišinelis.
Ne televizoriaus ekrane, o realybėje galima pamatyti ir legendinio amerikiečių lėlininko Jimo Hensono XX a. sukurtas gauruotas lėles – ir vaikų, ir suaugusiųjų mėgstamus Mapetus.
„Lėlės pamiršti negalima, nes ji buvo itin svarbi žmonijai. Istorinės lėlės yra tarsi pirmieji ruporai, skelbę naujienas ir žinias apie tai, kas vyksta vienoje arba kitoje šalyje.
Mes dabar naudojamės kompiuteriais, o tais laikais vienas svarbių informacijos šaltinių buvo lėlių teatras. Prieš kelis šimtus metų karaliai lėlėms kirto galvas, nes jos pasakydavo apie juos per daug“, – pasakojo muziejaus sumanytoja režisierė Rita Urbonavičiūtė.
Jos puoselėjamo projekto idėja – parodyti, kokią reikšmę lėlės vaidino įvairiais istoriniais laikotarpiais: nuo antikos laikų iki XX a.
Žmones, kuriančius teatro lėles, už „velnišką“ meną, įkvepiantį gyvybę negyviems daiktams, negailestingai baudė karaliai ir imperatoriai.
XIII a. Europoje buvo uždraustos marionetės ir pirštininės lėlės. XVII a. buvo suimtas žymus šveicarų lėlininkas, apkaltintas raganavimu. „Jis privertė savo mažus žmogeliukus kalbėti, ginčytis ir judėti“ – toks buvo teismo nuosprendis.
Šiandien pasaulio lėlininkus vienija meilė lėlių humorui ir grožiui. Lėlės konkuruoja su žymiausiais pasaulio aktoriais ir vaidina sudėtingiausias pjeses.
Žymiausių pasaulio lėlių kopijų muziejuje (S.Stanevičiaus g. 24) apsilankyti galima tik iš anksto susitarus tel. +370 670 97 832.
